Prasidedant 2025-iesiems, jau įpusėjusi švietimo pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM), gali pasigirti apčiuopiamais rezultatais – 22 pirmojo srauto savivaldybės baigė arba šiuo metu įgyvendina 88,4 proc. visų suplanuotų veiklų, o visa programa jau pasistūmėjo į antrąją pusę – 66,5 proc. veiklų yra pradėtos arba užbaigtos (tai yra 2144 veiklos iš 4004).
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, šiuolaikiški STEAM ir kultūrinio ugdymo užsiėmimai mokiniams, įrangos, priemonių bei mokyklų erdvių atnaujinimas ir pritaikymas pagal universalaus dizaino principus – tai tik keletas programos veiklų. Dalis jų leidžia savivaldybių mokykloms efektyviau ir kryptingiau bendradarbiauti, t.y. – veikti tinkle.
Ši mokyklų tinklaveika pasireiškia labai įvairiai: nuo galimybės visiems rajono mokiniams atvykti į atnaujintas mokyklų erdves, jomis naudotis ugdymo procese iki visų rajono mokytojų, veikiančių kartu tam, kad kiekvienoje mokykloje tolygiai būtų įgyvendintas STEAM ugdymas.
„Būtent tinklaveika yra tas veiksnys, dėl kurio nyksta skirtumai tarp mokyklų: jos mažiau konkuruoja ir daugiau dalinasi resursais, o jų vadovai, kartu su savivaldybės švietimo skyriumi, veikia kaip darni komanda – tai iš dalies lemia mažėjančius mokinių pasiekimų atotrūkius“, – sako TŪM programos vadovė Judita Šarpienė.
Jau galima džiaugtis rezultatais
TŪM programos nešamas pokytis yra jau matomas ir jaučiamas. Pirmojo srauto savivaldybės visas planuotas veiklas užbaigs 2025 metų birželio 30 dieną. Per kiek daugiau nei dvejus programos įgyvendinimo metus atnaujinta 171 įvairi ugdymo erdvė: įsteigtos laboratorijos, atnaujintos bibliotekos, kurios tapo išmaniais informaciniais centrais, sukurtos kultūrinio ir meninio ugdymo erdvės, ugdymo procesą praturtinantys muziejai, STEAM ugdymo erdvės, pagal universalaus dizaino principus pritaikytos mokyklų patalpos, patekimas į jas.
Programos lėšomis įsigyti apie 293 skirtingos įrangos ir mokymo priemonių rinkiniai, įvairūs baldai ir švietimo pagalbos įrankiai, leidžiantys kokybiškai įgyvendinti įtraukųjį, kultūrinį ir STEAM ugdymą.
Taip pat įgyvendintos 206 lyderystės, įtraukiojo, kultūrinio ir STEAM ugdymo kompetencijas stiprinančios kvalifikacijos tobulinimo veiklos – nuo stažuočių išskirtinėse Lietuvos ir užsienio mokyklose iki ugdomojo konsultavimo, šešėliavimo, bendrakūrybos sesijų. Suorganizuotos 309 ugdymo veiklos mokiniams – tai ir papildoma pagalba ruošiantis pasiekimų patikrinimams, ir šiuolaikiškesnės menų pamokos, bendruomenę vienijančios ir įtrauktį stiprinančios veiklos bei kokybiškas gamtamokslinis ugdymas, praktiškai taikant STEAM ugdymo metodą.
„Per šį laikotarpį taip pat stebime pakankamai stabilų mokinių pasiekimų augimą tiek lietuvių kalbos ir literatūros, tiek ir matematikos patikrinimų metu. Tai yra geresnės ugdymo kokybės atgarsiai. Kartu – gana sparčiai mažėja jungtinių klasių skaičius ir po truputį, nors ir gana nežymiai, daugėja vienai pedagoginei pareigybei tenkančių mokinių skaičius. O tai reiškia, kad efektyviau panaudojame švietimo sistemos resursus“, – apibendrina J. Šarpienė.
Auganti tinklaveika ir mažėjantys atotrūkiai
Visomis programoje vykdomomis veiklomis artėjama prie pagrindinio TŪM tikslo ir svarbiausios idėjos – atotrūkių tarp mokyklų mažinimo.
Dar 2021-aisiais straipsnyje apie mokinių pasiekimų atotrūkių santykį su jų socialine-ekonomine-kultūrine (SEK) aplinka, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai įvardijo, jog „pagal pasiekimus skiriasi ne tik mokiniai, bet ir klasės, mokyklos. Skirtingais duomenimis, Lietuvoje maždaug nuo 15 iki 30 proc. mokinių pasiekimų priklauso nuo to, kokią mokyklą jie lanko“.
2022-aisiais startavusioje TŪM programoje būtent mokinių pasiekimų atotrūkių mažinimui skiriama daugiausiai dėmesio. Sutelkiant savivaldybių švietimo bendruomenę bendram darbui, parengus 24–27 mėnesius apimančius švietimo pažangos planus, įgyvendinant juose numatytas veiklas keturiose srityse (lyderystės veikiant, įtraukiojo, kultūrinio ir STEAM ugdymo), siekiama kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo (-si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti.
Praėjus šiek tiek daugiau nei dvejiems metams nuo programos pradžios, lyginant 2020–2021 ir 2022–2023 mokslo metų duomenis, beveik 40-yje procentų TŪM programoje dalyvaujančių savivaldybių tarp bendrojo ugdymo mokyklų sumažėjo dešimtoje klasėje pasiekimų patikrinimus laikančių mokinių rezultatų atotrūkis: 22-ose iš 58-ių savivaldybių nebėra taip svarbu, kurioje rajono ar miesto mokykloje mokytis.
„Taip pat verta pastebėti, kad mokyklos mažiau konkuruoja tarpusavyje ir noriau tarpusavyje dalijasi turimais ištekliais. Kaip pavyzdys galėtų būti Druskininkų, Šiaulių miesto, Panevėžio miesto, Ukmergės ir Kretingos rajonų savivaldybėse priimti susitarimai ir įgyvendinamos veiklos mokykloms sistemiškai bendradarbiauti visose keturiose srityse, tobulinant mokyklų veiklą. Negalime prisiimti visų nuopelnų tik sau, nes TŪM programa yra integrali ir kompleksinė kitų švietimo sistemą veikiančių jėgų dalis, tačiau negalime nematyti ir šios programos dėka sutelktų pajėgų atneštų rezultatų“, – reziumuoja TŪM programos vadovė J. Šarpienė.
