Didelę dalį dezinformaciją visame pasaulyje skleidžiančių portalų pajamų sudaro iš jų svetainėse rodomos reklamos gaunamos lėšos. Dažniausiai įmonių ir jų valdomų prekės ženklų reklama į juos patenka per automatizuotas reklamos sistemas, Lietuva – ne išimtis. Nevyriausybinės organizacijos Debunk.org duomenimis, į keturis dezinformaciją platinančius lietuviškus portalus patenka daugiau nei 300 prekės ženklų reklama.
Remiantis Globalaus dezinformacijos indekso (GDI) duomenimis, aukštos rizikos svetainės galėjo gauti šimtus milijonų JAV dolerių pajamų kasmet. Šie dezinformacijos puslapiai naudoja virš 60 įvairių reklamos platformų, didžiausia iš jų yra „Google Display Network“, tačiau patenka ir Lietuvoje veikiančios „Adform“ bei „Digital Matter“ („Adnet“). Šias sistemas naudoja įvairios įmonės bei organizacijos, tad kyla situacijų, kai savo veiklą reklamuojantys subjektai, kurie nėra nustatę atitinkamų reklamos nustatymų (svetainių juodųjų sąrašų), gali netiesiogiai finansuoti tikrovės neatitinkančios informacijos skleidėjus ir padėti jiems tęsti savo kenkėjišką veiklą.
„Ši problema nėra plačiai žinoma – įvairios kompanijos veikiausiai net nenumano, jog jų paslaugos ar produktas yra pateikiamas šalia melagingo turinio. Siekdami padėti tai spręsti, atlikome tyrimą ir nustatėme dalį subjektų, kurių reklamos yra matomos lietuviškuose dezinformaciją skleidžiančiuose puslapiuose“, – sako Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas.
Debunk.org stebėjo 4 melagienas skleidžiančius puslapius. Juose aptikti 324 reklamuojami prekės ženklai, kurių reklamos į šias svetaines pateko per reklamų platformas. Buvo surinkta 510 unikalių įrodymų – ekrano nuotraukų. Kaip jau minėta, veikiausiai reklamos patenka į šiuos tinklapius, nes nėra įdiegti juodieji portalų sąrašai, o „Google“ dar tik pradeda skirti daugiau dėmesio klaidinančiam turiniui ne anglų kalba.
Organizacijos analitikai stebėjo keturis portalus: Musutv.lt, Bukimevieningi.lt, Ldiena.lt ir Minfo.lt. Verta išskirti, jog yra net šeši Ldiena.lt portalo klonai: 3min.lt, 20min.lt, 60min.lt, Netiesa.lt, Pogrindis.lt, Blogorama.lt. Šios svetainės yra identiškos kopijos, publikuojamas tas pats turinys, o daugumoje jų reklamos taip pat yra rodomos.
„Šie portalai buvo pasirinkti vadovaujantis mūsų analitikų vertinimu, taip pat Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvadomis bei kita viešai prieinama informacija, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamento ataskaitomis. Jose ne kartą minėti ir šie šaltiniai, ir juos valdantys asmenys“, – sako V. Daukšas.
Paminėtina, kad šie portalai taip pat atsiduria faktų tikrintojų akiratyje – Lietuvos žurnalistai ne kartą paneigė šių šaltinių platinamos sąmokslo teorijos apie COVID-19 ir dezinformaciją kitomis temomis.
Siekiant atskleisti pastebėtą įmonių, kurių reklamos atsiranda dezinformaciją skleidžiančiuose puslapiuose, įvairovę, Debunk.org jas suskirstė į 14 kategorijų pagal pagrindinę veiklą: prekyba, gamyba, informacinės technologijos (IT), statybos sektorius, sveikatos priežiūra, pramogos, nekilnojamasis turtas, švietimas, poilsis ir laisvalaikis, draudimas ir bankininkystė, automobilių paslaugos, transporto ir logistikos sektorius, komunikacija bei kita. Žemiau pateiktoje lentelėje yra pateiktas įmonių pasiskirstymas šiose kategorijose.
Daugiausiai prekybos ženklų buvo priskirta prekybos sektoriui, dažniausiai tai buvo vartotojų elektronikos parduotuvės (17 atvejų), drabužių, baldų parduotuvės (po 16 atvejų) ir el. prekybos platformos (11 atvejų).
„Matome, jog dezinformaciją skleidžiančiuose tinklapiuose per automatizuotos vaizdinės reklamos įrankius (angl. real-time programmatic marketing automation technologies) į dezinformacijos svetaines patenka tiek vietinių ir tarptautinių, mažesnių ir didesnių subjektų reklamos, vykdančių įvairias veiklas. Tai dar kartą parodo problemos mastą, kai skirtingos įmonės ir prekių ženklai netiesiogiai finansiškai remia dezinformacijos skleidėjus, dažniausiai to net nežinodami“, – sako Viktoras Daukšas.
Debunk.org siūlo didinti įmonių informuotumą šiuo klausimu, skatinti jas imtis iniciatyvos ir koreguoti savo reklamų nustatymus sudarant juoduosius portalų sąrašus tam, jog reklamos negalėtų būti rodomos melagienas skleidžiančiuose puslapiuose. „Šio tyrimo metu pastebėtiems prekių ženklams ar juos valdančioms įmonėms išsiuntėme 322 elektroninius laiškus pranešdami apie problemą ir atliekamą tyrimą. Taip pat informuotos visos didžiosios reklamų agentūros.“, – sako V. Daukšas.
