Kaunas tapo pirmuoju miestu Lietuvoje sėkmingai įdiegusiu inovatyvų daiktų interneto (angl. Internet of Things, IoT) tinklą „LoRa“. Vieną labiausiai pasaulyje paplitusių IoT sprendimų išvystė ir gyventojų bei įmonių poreikiams pritaikė bendrovė „Kauno energija“. Nuotolinis skaitiklių duomenų nuskaitymas, atliekų konteinerių užpildymo, automobilių stovėjimo aikštelių užimtumo, medžių augimo stebėjimas, gaisrų prevencija – tai tik keletas iš labai plačių IoT pritaikymo galimybių.
„LoRa“ (angl. Long Range – ilgas atstumas) – tai itin mažai energijos naudojanti belaidžio tinklo technologija, suteikianti galimybę radijo bangomis iš išmanių galinių įrenginių, pavyzdžiui, karšto vandens skaitiklių, surinkti ir į serverį perduoti duomenis. Šiuo metu ši inovacija sėkmingai įdiegta ir vystoma 177 pasaulio šalyse.
„Kauno energijos“ Prevencijos ir kontrolės skyriaus vadovas Tomas Janušas atskleidė, kad pagrindinės IoT tinklo diegimo priežastys laikinojoje sostinėje – siekis gerinti klientų aptarnavimo kokybę įdiegiant išmanius nuotolinio nuskaitymo karšto vandens skaitiklius, t.y., kad vartotojams nebereikėtų rankiniu būdu nurašinėti ir deklaruoti skaitiklių parodymų, bei efektyvinti šilumos tinklų parametrų kontrolę.
„Bendrovė centralizuotai miesto šiluma aprūpina 122 tūkst. gyventojų bei 3,5 tūkst. komercinių objektų ir prižiūri daugiau nei 410 km šilumos trasų, taip pat yra karšto vandens tiekėja. Tai – didžiuliai skaičiai, reikalaujantys atitinkamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių.
Įdiegę „LoRa“ daiktų interneto tinklą, gerokai supaprastiname skaitiklių rodmenų nuskaitymą, operatyviai identifikuojame jų gedimus, nes tai atliekame nuotoliniu būdu. Visas pasaulis eina daiktų interneto keliu, mes taip pat žengiame koja kojon su juo“, – sako T. Janušas.
Taupo laiką
Daiktų interneto naudą ir patogumą jau įvertino Kauno gyventojai, kurių butuose įdiegti išmanūs skaitikliai.
„Įdiegus karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo galimybe, vartotojams daugiau nebereikia gaišti laiko ir kas mėnesį deklaruoti karšto vandens rodmenų ar, juo labiau, jaudintis, jog tai padaryti jie pavėlavo – duomenys surenkami automatiškai“, – komentuoja T. Janušas.
Išmanūs skaitikliai nemokamai įrengiami daugiabučiuose, kurie karšto vandens tiekėju yra pasirinkę „Kauno energiją“. Jei to dar nėra padarę, gyventojai balsų dauguma turi priimti sprendimą pasirinkti karšto vandens tiekėją. Bendrijos pirmininkui arba pastato administratoriui pateikus priimto sprendimo balsavimo protokolą bei pasirašius sutartį, name įrengiami išmanūs skaitikliai.
Nesąžiningam vartotojų elgesiui – pabaiga
Vartotojų pagudravimai deklaruojant skaitiklių rodmenis, kai pateikiama tik dalis suvartotos šilumos, karšto ar šalto vandens kiekio, jau greitai bus praeitis.
„Komunalininkai žino tikruosius skaičius, todėl atsiradusį suvartojimo skirtumą yra priversti proporcingai padalinti visiems namo gyventojams ir siųsti darbuotojus į pastatus, kad šie fiziškai patikrintų skaitiklių rodmenis – surastų „prapuolusį“ vandens, dujų ar šilumos kiekį butuose. Taip pat atsiranda dar labiau gudraujančių vartotojų, kurie bando įvairiausiais būdais daryti įtaką skaitiklių parodymams.
Tai užima daug laiko ir kainuoja ne tik įmonėms, bet ir sąžiningiems gyventojams. Įrengus skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo technologija, galimybės pagudrauti paprasčiausiai nelieka – visi būstų savininkai sumoka tik tiek, kiek iš tiesų ir suvartojo“, – atskleidžia „LoRa“ tinklo ekspertas.
Kviečia prisijungti ir kitus komunalininkus
„LoRa“ tinklas Kaune suprojektuotas taip, kad patenkintų ne tik šilumos tiekėjo, bet ir kitų miesto priežiūros ar kitokias paslaugas teikiančių įmonių poreikius.
„Kauno energija“ yra infrastruktūros („LoRa“ tinklo) valdytojas, kuris atviras suteikti prieigą ir kviečia viešąjį sektorių bei verslą bendradarbiauti vystant įvairias paslaugas. Tinklas Kauną dengia itin plačiai, sukuriamas ryšys – kokybiškas, todėl įmonėms tereikia įsigyti duomenis siųsti gebančius galinius įrenginius, pavyzdžiui, išmanius šalto vandens skaitiklius, ir prisijungti prie jau esamos sistemos“, – atskleidžia T. Janušas ir priduria, kad toks bendradarbiavimas būtų visapusiškai naudingas vartotojams, o bendrovėms padėtų efektyvinti veiklą, sutaupyti bei skatintų bendruomeniškumą.
Dar vienas privalumas – „LoRa“ technologiją palaikantys įrenginiai naudoja itin mažai energijos, todėl jie gali būti įrengiami net ten, kur nėra galimybės užtikrinti nuolatinį elektros tiekimą. Pavyzdžiui, „Kauno energijos“ naudojamų karšto vandens skaitiklių su nuotolinio duomenų nuskaitymo galimybe baterija veikia iki 12 metų.
Nuo gatvių apšvietimo iki drėgmės lygio pasėliuose
Į šiuolaikinius daviklius gamintojai vis dažniau integruoja „LoRa“ ryšį palaikančius lustus. Prietaisai pritaikomi tiek darbui patalpose, tiek ekstremalioms lauko sąlygoms. Davikliai sėkmingai veikia ir rūsiuose, kai kurie jų pritaikyti siųsti signalus net iš kelių metrų po žeme.
„Europoje ši technologija intensyviai naudojama reguliuojant gatvių apšvietimą. Kanadoje esama miestų, kur „LoRa“ tinklas pasitelkiamas stebėti medžių augimą parkuose, laisvalaikio erdvių užimtumą. Ūkio sektorių vystančiose šalyse stebimi dirvos kokybės pokyčiai, trąšų santykis jose, netgi drėgmės lygis pasėliuose“, – sako T. Janušas.
Dar vienas „LoRa“ panaudojimas – šiukšlių konteinerių užpildymo stebėsena bei gaisro prevencija juose. Tereikia įmontuoti atstumą iki talpos dugno arba oro temperatūrą joje matuojantį daviklį.
„Konteineryje temperatūrai pasiekus nustatytą ribą, pavyzdžiui, 80 laipsnių, atliekų tvarkymo įmonę jau pasiektų signalas, informuojantis apie potencialų pavojų. Tai padėtų išvengti ir galimų nelaimių, ir sumažintų gaisro metu patiriamus gyventojų ir įmonės nuostolius“, – atskleidžia specialistas.
Miesto švara besirūpinančios bendrovės sutaupytų ir laiko, ir žmogiškųjų išteklių, sumažėtų kuro sąnaudos, nes darbuotojai tiksliai žinotų, kada ir kokius konteinerius jau reikia ištuštinti. Speciali programa, gavusi konteinerių užpildymo duomenis, vežėjui pati sudėliotų ekonomiškiausią dienos maršrutą.
„LoRa“ technologijos naudą pajustų ir automobilių savininkai. Įrengus daviklius parkavimo aikštelėse, programėlėje būtų galima stebėti jų užimtumą. Tad vairuotojams nebetektų sukinėtis ratais ir ieškoti, kur pasistatyti transporto priemonę piko metu. Laisvas parkavimo vietas jie matytų savo išmaniajame telefone. O miestas efektyviai planuotų stovėjimo aikštelių užimtumą.
Plėtra į Kauno rajoną ir Jurbarką
Domėtis „LoRa“ tinklo diegimo galimybėmis ir analizuoti pasaulines praktikas „Kauno energija“ pradėjo prieš keletą metų, o pirmuosius daviklius, leidžiančius nuotoliniu būdu nuskaityti norimus duomenis, įrengė 2020 m. gruodį. Prasidėjusi pandemija pristabdė jų diegimo procesą, tačiau dabar mieste įkurdinta per 3 tūkst. įrenginių, skirtų nuskaityti radijo bangomis perduodamą informaciją.
„Lietuvoje bandymų pasitelkti „LoRa“ technologiją duomenų nuskaitymui būta ir anksčiau, tačiau esame pirmieji, įdiegę realiai veikiantį, ištestuotą ir kone visą miestą dengiantį „LoRa“ tinklą. Netrukus šiai technologijai pritaikytų daviklių skaičius Kaune pasieks 20 tūkst. Taip pat pradėtas antras plėtros etapas, kuris apims Kauno rajoną ir Jurbarką. Tai gerokai išplės duomenų surinkimo galimybes.
Šis tinklas nereikalauja jokių sudėtingų duomenų perdavimo sprendimų, tačiau veikia itin tiksliai ir kokybiškai. Negana to, jis ne tik užtikrina didžiulio informacijos srauto valdymą, bet ir yra visiškai saugus“, – teigia T. Janušas.
