Ukrainoje vykstantis karas lietuviams sukelia daug sunkių emocijų – nerimo, pykčio ir baimės, kurios gali trukdyti kasdieniam gyvenimui. Ekspertai aiškina, kad norint pasirūpinti savo emocine sveikata ir efektyviau prisidėti prie pagalbos, naudinga sau leisti kartais atsitraukti nuo situacijos bei laikytis įprastos rutinos. „Tele2“ kartu su „Jaunimo linija“ dalinasi psichologo įžvalgomis apie karo metu patiriamus jausmus ir patarimais, kaip juos geriausiai valdyti.
Psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas teigia, kad šiuo metu dominuojančios emocijos yra nerimas, baimė ir pyktis. Jis akcentuoja, kad visos šios emocijos yra susijusios, kadangi organizmas ir smegenys jau kurį laiką jaučia kylančią grėsmę.
„Baimė dažniausiai apibūdinama kaip kažkas, kas peržengia fizines ar emocines ribas. Normalu, kad pirminė reakcija į karą buvo didžiulė baimė, nes buvo sunku suprasti, jog ši grėsmė nėra tokia visiškai neišvengiama. Dabar galima suvokti ir įvardinti, kad Lietuvoje karo nėra ir čia ganėtinai saugu. Tačiau nerimas ir baimė niekur nedingo, nes šias emocijas sukelia kasdien matomi vaizdai bei žinojimas, kad šie įvykiai visai netoli“, – aiškina jis.
Emocijų atpažinimas ir priėmimas
M. Kriščiūnas pabrėžia, kad visi kylantys jausmai ir emocijos yra natūralios, o jų atpažinimas bei priėmimas leidžia nuspręsti, ką darote jų vedami ir kaip su jomis elgsitės toliau. Specialistas tikina, kad jausmų ignoravimas gali sukelti rimtų neigiamų padarinių ir paveikti elgesį.
„Jausmų atpažinimas leidžia įsivardyti ir suprasti, kad visos kylančios emocijos yra priimtinos, natūralios ir neišvengiamos. Kitu atveju, emocijos gali užvaldyti – neatpažinę pykčio, galite pasielgti ne taip, kaip iš tiesų norėtumėte. Sunkesnės emocijos, kaip baimė ir stresas, turi fiziologinius pagrindus, o tai reiškia, kad kūnas išskiria tam tikrus hormonus bei paruošia organizmą kažką daryti – bėgti arba kovoti. Jeigu ilgą laiką ignoruojate šiuos jausmus, tie hormonai niekur nedingsta, tai gali sukelti dar didesnį nerimą, darosi sunku miegoti, susikaupti ar bendrauti“, – akcentuoja jis.
Intensyvios emocijos ir jų valdymas
Anot psichologo, patiriant intensyvesnes emocijas, sunku galvoti apie darbą, mokslus ar kasdienį gyvenimą, todėl sveika kartais atitrūkti nuo situacijos ir pasirūpinti savimi. M. Kriščiūno teigimu, šiuo metu itin svarbu laikytis įprasto režimo, užsiimti mėgstama veikla ir dirbti darbus – tai nėra situacijos neigimas, tad nereikėtų dėl to jaustis blogai ar kaltinti savęs.
„Atsitraukimas tikrai nereiškia, kad karą ignoruojate, o kaip tik leidžiate sau kaupti jėgas, jog galėtumėte sveikiau į viską pažiūrėti ir efektyviau prisidėti prie pagalbos. Siekiant nukreipti mintis, naudinga riboti gaunamą informaciją. Nerimas ir baimė yra susiję su nesaugumo jausmu, tad struktūros įvedimas tiek į kasdienybę, tiek į naujienų vartojimą gali suteikti tam tikro saugumo bei stabilumo. Patiriant varginantį stresą ar nerimą, svarbu nepamiršti ir savo fiziologinių poreikių – pavalgyti, atsigerti vandens ar išeiti pasivaikščioti“, – aiškina specialistas.
Pagalba sau ir aplinkiniams
Pasak M. Kriščiūno, šiuo metu socialiniai ryšiai turi didžiulę vertę, kadangi jie leidžia įsivardyti ir suprasti, kaip jūs bei aplink esantys žmonės jaučiasi. Jo teigimu, bendravimas su artimaisiais ar prisidėjimas prie visuomenės organizuojamos pagalbos ukrainiečiams, gali būti naudingas ne tik jūsų emocinei sveikatai, bet ir suteikti reikalingą paramą aplinkiniams.
„Jeigu įprastiniai emocijų valdymo būdai, kaip sportas, knygos ar muzika, nepadeda, o tik labiau suaktyvina nerimą ir kitus įvairius jausmus, sveika bei patartina kreiptis į specialistus ar emocinės paramos linijos savanorius. Jie padės įsivardyti ir suprasti, kas jums yra sudėtingiausia ir kaip su tuo reikėtų tvarkytis. Šiuo įtemptu laiku reikėtų nepamiršti ir aplink esančių žmonių – ypač tų, kurie gyvena vieni ir neturi su kuo pasidalinti savo išgyvenamomis emocijomis“, – tikina specialistas.
