Elektromobilių technologijų šuolis ir sparčiai didėjantis modelių pasirinkimas pastarąjį dešimtmetį rodo automobilių pramonės ateities kryptį. Nors elektra vis labiau skverbiasi į europiečių automobilius, rinkos dėsniai išlieka panašūs – kai kurie elektromobiliai nuvertėja labiau nei kiti. Todėl pirkėjai vis dažniau užduoda klausimą, į ką atsižvelgti renkantis elektra varomą automobilį, kad po kelerių metų jis vis dar išlaikytų solidžią likutinę vertę.
Vertę mažina didėjanti konkurencija
Vienu iš moderniųjų elektromobilių pionierių galima laikyti pirmos kartos „Nissan Leaf“, kuris debiutavo 2010 metais. Tai buvo ne tik vienas pirmųjų masiniam naudojimui pritaikytų elektra varomų automobilių, bet kurį laiką ir praktiškai vienintelis pasirinkimas vairuotojams, norėjusiems kasdienai tinkamo tradicinio vidutinės klasės hečbeko.
Dėl šios priežasties iš pradžių šio elektromobilio likutinė vertė buvo gana aukšta, tačiau rinkoje pasirodę modernesni modeliai turėjo įtakos „Leaf“ kainoms antrinėje rinkoje. Pavyzdžiui, 2015-aisiais „Kia e-Soul“ vairuotojams pasiūlė ne tik žaismingesnę išvaizdą, bet ir didesnį viena įkrova įveikiamą atstumą. Didėjanti konkurencija ir geresnės techninės savybės sumažino „Leaf“ likutinę vertę.
Pavyzdžiui, šiuo metu pirmos kartos „Nissan Leaf“, pagamintas prieš aštuonerius devynerius metus, kainuoja apie 6–7 tūkst. eurų, o tai yra apie 20 proc. pradinės jo vertės. Kiek naujesni (šešerių septynerių) kainuoja apie 10 tūkst. eurų, arba maždaug trečdalį pradinės kainos, o panašių metų „Kia e-Soul“ – apytiksliai 14–15 tūkst. (beveik pusė naujo elektromobilio kainos).
Elektromobilių entuziastas ir tinklaraščio „100procentuelektrinis.lt“ kūrėjas Dainius Jakas pastebi, kad technologijos ir viena įkrova įveikiamas atstumas yra vieni iš kertinių aspektų, padedančių išlaikyti didesnę likutinę elektromobilio kainą.
„Pavyzdžiui, naujas „Hyundai Ioniq“ kainavo panašiai, kaip ir „Nissan Leaf“, tačiau dabar naudotas „Ioniq“ kainuoja gerokai daugiau, nes jis – technologiškai geresnis: viena įkrova įveikia kur kas didesnį atstumą, turi aušinamą bateriją ir yra ekonomiškesnis.
O antrosios kartos „Leaf“, palyginti su pirmuoju modeliu, skiriasi tik vizualiai ir kiek pakeistu interjeru, bet technologijos – beveik tokios pačios. Todėl galima pastebėti, kad 2017-aisiais pagamintas „Ioniq“ yra brangesnis nei metais naujesnis „Leaf“, – pastebi D. Jakas.
Technologijų progresas
Didėjanti automobilių gamintojų konkurencija lemia spartų technologijų progresą. Prieš dešimtmetį vairuotojus tenkino viena įkrova 100–150 kilometrų įveikiantis elektromobilis, dabar daugiau dėmesio sulaukia modeliai, galintys nuvažiuoti tris ar keturis kartus daugiau. Taigi tokie elektromobiliai, tikėtina, po kelerių metų bus vertingesni, tačiau elektromobilių žinovas mano, kad daug kas priklausys nuo technologijų progreso.
„Kol vystysis elektromobilių baterijų technologijos ir galutinė automobilio kaina supanašės su varomais vidaus degimo varikliais, tol nuvertėjimas pirmaisiais metais bus ganėtinai didelis. Paprastas palyginimas: benzinu varoma „Hyundai Kona“ kainuoja apie 20 tūkst., o elektra – maždaug 40 tūkst., bet po penkerių metų abu kainuos panašiai arba skirtumas bus nedidelis.
Taip pat niekas negarantuoja, kad, pavyzdžiui, po penkerių metų normalus elektromobilio įveikiamas atstumas viena įkrova bus 800 kilometrų. Tokiu atveju dabar santykinai daug nuvažiuojantis elektra varomas „Hyundai Kona“ bus vertinamas kaip dabar 100 kilometrų įveikiantis „Nissan Leaf“, – svarsto D. Jakas.
Todėl svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus elektromobilio parametrus, pavyzdžiui, akumuliatoriaus įkrovimo greitį. Nors šiuo atžvilgiu technologijos taip pat tobulėja, nemažai elektromobilių daliai vis dar reikia bent pusvalandžio ar valandos baterijai įkrauti tiek, kad būtų galima tęsti kelionę.
Vieni gamintojai šią problemą sprendžia 800 voltų sistemomis. Pavyzdžiui, „Porsche Taycan“ yra vienas pirmųjų elektromobilių, turintis tokią sistemą, todėl prie įkrovimo stotelės pakanka vos penkių minučių, kad papildomai nuvažiuotų 100 kilometrų. Tačiau ši technologija jau įmanoma ir kur kas pigesniems elektromobiliams.
Pavyzdžiui, naujausias „Kia EV6“ taip pat turi ypač greito įkrovimo galimybę siūlančią 800 voltų sistemą. Tai reiškia, kad akumuliatorių nuo 10 iki 80 proc. pavyks įkrauti vos per 18 minučių, o energija, reikalinga įveikti 100 kilometrų, bus įkrauta per mažiau nei keturias su puse minutės. Pagal versiją naujasis „Kia EV6“ viena įkrova galės įveikti 510 kilometrų atstumą.
Tai reiškia, kad net ir vykstant į ilgas keliones tarp krovimų bus įveikiamas ganėtinai didelis atstumas, o sustojus elektros energijos atsargas papildyti bus galima palyginti greitai. Tokios elektromobilio savybės ir ateityje gana gerai tenkins vairuotojų poreikius, todėl, tikėtina, jo likutinė vertė bus ganėtinai didelė.
Abejones sklaidančios garantijos
Nors, palyginti su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais, elektromobiliai yra techniškai paprastesni, vairuotojai dažnai vis dar skeptiškai žiūri į baterijas, kurios yra brangiausias elektromobilio komponentas.
Pirkėjus kartais neramina ir tai, kad elektromobilių baterijos pagal krovimų intensyvumą, iškrovą ir įkrovą eikvojasi. Tačiau trejų ar penkerių metų elektromobilio vairuotojui dėl to jaudintis nereikėtų.
„Elektromobilių baterijoms pagal Europos Sąjungos reikalavimus suteikiama aštuonerių metų garantija. Dažniausiai gamintojai garantuoja, kad po aštuonerių metų baterijos efektyvumas dar sieks 70 proc. ar daugiau. Kiek man žinoma, vos vieno modelio baterija tiek išsieikvoja“, – teigia D. Jakas.
Dėl tokios garantijos net ir po kelerių metų naudotas elektromobilis išlaikys ganėtinai didelę likutinę vertę, nes vienas svarbiausių ir brangiausių jo komponentų turės galiojančią garantiją. Prie geresnės išliekamosios vertės prisideda ir bendra elektromobilio garantija. Pavyzdžiui, „Kia“ suteikia septynerių metų garantiją, todėl jei pirmas savininkas automobiliu naudosis penkerius metus, antram liks ne tik elektromobilio baterijos, bet ir kitų komponentų garantija.
