Daugelį metu Kinijos automobilių gamintojai nesėkmingai bandė patekti į konservatyvią ir nusistovėjusią Europos rinką, tačiau ledus pagaliau pralaužė visai netikėtas pernykštis elektromobilių pirkimo bumas, kuris Rytų gamintojams plačiai atvėrė duris.
Viena didžiausių Kinijos elektromobilių kompanijų „Xpeng“ gruodžio mėnesį pranešė, jog pradės tiekti savo išmaniuosius elektrinius visureigius „G3“ į Norvegiją. „Mūsų atėjimas į Europą prasideda tuo pačiu metu, kai vis daugiau žmogių pereina prie tvaresnio ir ekologiškesnio asmeninio transporto be išmetamųjų teršalų“,- sakė „Xpeng“ generalinis direktorius ir pirmininkas He Xiaopengas. Elektromobilių pardavimai Norvegijoje 2020 metais buvo didžiausi tarp visų Europos Sąjungos šalių, jie sudarė net 54% naujai įsigytų automobilių. Didžiausias Kinijos elektrinių transporto priemonių gamintojas BYD ten jau pristatė savo prabangų visureigį „Tang”.
„Xpeng G3” Norvegijos uoste
Kinijos gamintojai „Xpeng“ savo pirmuosius elektra varomus modelius pademonstravo 2018 m., o 2020 metais jų pardavimai padidėjo 87 procentais. Tai pavyko su Kinijos liaudies respublikos valdžios palaiminimu ir itin išvystyta infrastruktūra. „Xpeng“ planuose šiemet numatyta Europoje pristatyti jų elektrinį sedaną „P7“. Šalia tokių milžinų kaip „Xpeng“ ir BYD, į Vakarų Europą taikosi ir startuolis „Nio“, bei „SAIC Motor“, žadantis bent dvejų modelių pristatymą šiais metais. Nepaisant to, kol kas Kinijos gamintojų rinkos dalis Europoje yra labai maža. 2019 m. Kiniškų elektromobilių pardavimas sudarė tik 0,6% visų pardavimų Europoje, palyginti su 22,5% vokiškų ir 12% prancūziškų markių automobilių. Europos vartotojai ir toliau pasitiki tradiciniais senojo žemyno automobilių gamintojais. „JATO Dynamics“ duomenimis, prajusių metų spalio mėnesį Europoje perkamiausias elektra varomas automobilis buvo „Volkswagen ID.3“, antroje vietoje atsidūrė „Renault“ automobilis „Zoe“.
„Xpeng G3”
Kinijos kompanijos dar neįkūrė prekių ženklų ar platinimo tinklų Europoje. Panašu, kad dvi didžiausios Europos Sąjungos rinkos Vokietija ir Prancūzija ypač nenoriai priima kiniškus automobilius dėl savo stiprios vidaus automobilių pramonės. Tačiau Kinijos EV gamintojai mano, kad nepaisant rimtų ekonomikos nuosmukių dėl Covid-19 pandemijos Europos elektromobilių rinka išaugo ir dabar yra palankus metas į ją plėstis. Remiantis „Schmidt Automotive Research“ duomenimis, sausio-lapkričio mėnesiais naujų elektrinių ir hibridinių automobilių Europoje užregistruota virš milijono. Nuo 2019 metų šis skaičius padidėjo kone dvigubai. Tai lėmė įvairių vyriausybių dotacijos, pavyzdžiui, Prancūzijos vyriausybė piliečiams suteikia iki 7000 eurų subsidijas už kiekvieną elektrinį ar hibridinį automobilį.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2019 metais apie 47 proc. visų pasaulio elektromobilių važiavo būtent Kinijos keliais, todėl pagrindiniai ir didžiausi gamintojai savo vidaus rinkoje gali parduoti neribotus kiekius elektra varomų transporto priemonių. „Kinijos prekės ženklai, neturintys šimtametės vidaus degimo variklių istorijos, nusprendė statyti už elektrines transporto priemones. Ir jie laimės, jei mes nesuskubsime!”, – sakė „Renault” generalinis direktorius Luca de Meo, spalio mėnesį surengtoje spaudos konferencijoje išreikšdamas savo susirūpinimą dėl didėjančios konkurencijos iš Rytų.
„Renault Megane eVision” konceptas
Konkurencija su europiečiais bus didelė. „Renault“ žada pristatyti naują elektromobilį „Megane“, kurį sukūrė prancūzų ir japonų inžinierių komanda. Vokietijos lyderis „Volkswagen“ rugsėjį paskelbė apie naują visureigio modelį „ID.4“.
Prancūzijos Bordo universiteto ekonomikos profesorius Bernardas Julienas sakė: „Norint dalyvauti rinkoje, jiems reikės didelių gamyklų Europoje. Tačiau tokios šalys, kaip Lenkija, Čekijos Respublika ir Rumunija jau gamina patenkinamus automobilių kiekius, tad Kinijos automobilių gamintojams liko mažai vietos, kur būtų dar galima įkelti koją“.
Kinijos gamintojų pardavimai Europoje dar kurį laiką nedidės dėl besitęsiančios pandemijos, konservatyviai į automobilius žiūrinčių gyventojų ir silpnos pardavimų infrastruktūros, tačiau konkurencijos didėjimas, pažangiausių tvarių technologijų taikymas išeis į naudą galutiniam vartotojui.
