Su sausiu baigėsi ir 47-erius metus trukusi Jungtinės Karalystės (JK) narystės Europos Sąjungoje (ES). Klausimą „kas toliau“ sau uždavė daugybės sričių atstovai, o siuntų bendrovės ir jų paslaugomis besinaudojantys žmonės ir įmonės – ne išimtis.
Dėl pasitraukimo iš dabar jau dvidešimt septynių Europos valstybių ekonominės ir politinės bendrijos JK gyventojai apsisprendė dar 2016 metais, įvykus referendumui dėl šio klausimo. Tačiau nuo tada ilgai vilkintas procesas įgavo pagreitį, kai rinkimuose daugumą laimėjo Boriso Johnsono partija.
Juodžiausio scenarijaus grėsmė lieka
Didžiausias pavojus laukė, jei JK būtų išstojusi iš ES be susitarimo, t. y., derybų dėl to, kokiomis sąlygomis bus palikta Europos Sąjunga. Tai reiškė, kad nuo numatytos dienos JK iškart būtų nebepriklausiusi ES ir tapusi trečiąja šalimi. Tuomet ten veikiantiems mažmenininkams būtų buvę kur kas sunkiau prekiauti su ES gyvenančiais žmonės –papildomi mokesčiai ir reguliavimai būtų įsigalioję iškart.
„Įvykus taip vadinamam kietajam „Brexitui“ iš šioje šalyje įsikūrusių e. parduotuvių perkantiems ES narių piliečiams galutinė prekių kaina būtų gerokai išaugusi. Brangtų jų transportavimas, tektų mokėti trečiosioms šalims taikomus muitus ir administravimo mokesčius. Nepatogumų pridėtų tai, kad susimokėti tektų prekei pasiekus šalį, bet ne namus, iki tol jos būtų saugomos už jau minėtą mokestį. Tai, visų pirma, gali nulemti kur kas ilgesnį siuntinio pristatymo laiką“, – teigia Gabrielius Bilevičius, „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
Didelės sumaišties įnešančio scenarijaus, bent jau kol kas, pavyko išvengti. Oficialiai nustojus būti ES dalimi, prasideda pereinamasis laikotarpis – per artimiausius 11 mėnesių JK ir ES bandys susitarti dėl ateities santykių. Derybos gali būti pratęstos iki 2021 m. arba 2022 m. pabaigos, tačiau B. Johnsonas griežtai atmeta tokios įvykių eigos galimybes.
„Nors oficialiai JK nebėra ES narė, tačiau „Brexitas“ dabar yra vadinamajame „budėjimo“ režime bent jau iki šių metų liepos mėnesio, o iki metų pabaigos niekas nepasikeis. Tačiau, jei nepavyks priimti abi puses tenkinančių sprendimų, neatmetamas ir kietojo „Brexito“ scenarijus“, – tvirtina „DPD Lietuva“ atstovas.
Augs kainos, ilgės pristatymo laikas
Tiesa, manoma, kad vienaip ar kitaip pasikeitimų bus, kurių vienas pagrindinių – brangstančios prekės dėl JK tapimo trečiąja šalimi, mat bus taikomas papildomas mokestis klientui.
„Dabar smulkioms, iš trečiųjų šalių atkeliaujančioms siuntoms, kurių vertė neviršija 22 eurų, taikoma PVM lengvata. Ji būtų aktuali ir iš JK veikiančių mažmenininkų prekes įsigyjantiems žmonėms po to, kai pasibaigs išstojimo procedūros. Tačiau lengvatos nuo kitų metų neliks, todėl brangs visos ne iš ES siunčiamos prekės. Žinoma, yra ir kitas variantas, kai dalis mažmenininkų yra įsiregistravę ES šalyse kaip PVM mokėtojai ir ten sumoka šį mokestį – jiems niekas nesikeis. Tad galimai dalis bendrovių savo atstovybes kurs pačioje ES tam, kad išvengtų šio mokesčio. Tiesa, JK prekybos rinka yra didžiausia Europoje ir trečia pasaulyje, tad didžiulio perversmo čia būti tiesiog negali“, – tvirtina G. Bilevičius.
Taip pat turėtų ilgėti pristatymo laikas – jį didins numatomos eismo spūstys JK pasienyje dėl muitinės procedūrų, nes kiekvienai siuntai turi būti teikiamas eksportą patvirtinantis dokumentas.
„Viskas palengvėtų, jei JK taptų Europos ekonominės erdvės nare, kaip padarė Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas. Tiesa, tai yra nelabai tikėtina, nes tokiu atveju šaliai reikėtų priimti ES teisę ir vykdyti mokėjimus į ES biudžetą. Dar lieka maža tikimybė, kad bus rastas tarpinis variantas, tačiau greičiausiai teks susitaikyti su papildomomis ir kainą didinančiomis procedūromis“, – prognozuoja „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
Daugiausiai nukentės „Amazon“ ir „eBay“
Žvelgiant į e. parduotuvių rinką JK, didžiausią pokytį pajus e. prekybos milžinai „Amazon“ ir „eBay“, kurie praėjusiais metais dominavo – užėmė 40 proc. jos dalies, aplenkdami vietinius mažmenininės prekybos tinklus „Sainsbury`s“ ir „Tesco“. Šių dalis siekė atitinkamai 4,6 ir 4,4 procento. Tuo metu „eBay“ užėmė 9,8 proc. rinkos, o „Amazon“ – tris kartus daugiau.
„Tokią situaciją lemia ir tai, kad „Amazon“ platformoje pardavėjai prekybos modelį gali pasirinkti prekiauti iš dviejų alternatyvų: kai „Amazon“ veikia kaip mažmenininkas, o žmogus – kaip didmeninis „Amazon“ tiekėjas; arba kai žmogus yra mažmenininkas ir pats parduoda produktus tiesiogiai per šią e. parduotuvę. Pirmoji dalis sudarė 12,8 proc., o antroji – 17,5 proc. rinkos dalies“, – teigia G. Bilevičius.
