Inkstų akmenys žmones kamuoja nuo seniausių laikų, tačiau naujas tyrimas rodo, kad iki šiol galėjome nepastebėti esminės detalės apie dažniausią jų rūšį.
JAV mokslininkai kalcio oksalato inkstų akmenyse aptiko gyvų bakterijų ir biofilmų. Kalcio oksalato akmenys yra patys dažniausi – jie sudaro beveik 80 proc. visų inkstų akmenų atvejų. Ilgą laiką manyta, kad šie akmenys susiformuoja vien iš mineralų, kai šlapime ištirpusios druskos kristalizuojasi.
Tyrimo autoriai teigia, kad bakterijos šiuose akmenyse ne tik aptinkamos, bet ir gali aktyviai dalyvauti jų formavimosi procese.
Šis atradimas paneigia ilgai vyravusią prielaidą, kad šie akmenys susidaro vien tik dėl cheminių ir fizinių procesų. Jis parodo, kad bakterijos gali gyventi akmenų viduje ir galbūt aktyviai prisidėti prie jų formavimosi
, – aiškina urologė Kymora Scotland iš Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA).
Atskleidęs šį naują mechanizmą, tyrimas atveria kelią naujoms gydymo strategijoms, nukreiptoms į mikrobinę inkstų akmenų aplinką
, – priduria ji.
Inkstų akmenys gali sukelti itin stiprų skausmą. Laiku gydant jie dažniausiai nėra pavojingi gyvybei, tačiau be tinkamos medicininės priežiūros gali išsivystyti rimtos komplikacijos.
Jau seniai žinoma, kad bakterijos gali prisidėti prie struvitinių inkstų akmenų formavimosi. Vis dėlto šie akmenys yra gana reti – sudaro apie 2–6 proc. visų atvejų. Tuo tarpu dažniausiai pasitaikantys kalcio akmenys iki šiol nebuvo siejami su bakterijų buvimu jų sudėtyje.
Kalcio akmenų formavimasis prasideda nuo mažyčių kristalų branduolių atsiradimo ir jų augimo persotintame šlapime. Medicina jau rado būdų šį procesą bent iš dalies slopinti, tačiau jo mechanizmai iki galo vis dar nėra aiškūs.
Kristalų branduolių susidarymas ir augimas yra sudėtingas procesas. Daugelis veiksnių, priklausomai nuo tikslios aplinkos ir pačios molekulės fizinių savybių, gali veikti ir kaip šio proceso skatintojai, ir kaip slopintojai
, – rašo tyrėjai savo publikacijoje.
Pasitelkusi elektroninę ir fluorescencinę mikroskopiją, tyrėjų komanda aptiko ne tik pavienes bakterijas ant kalcio akmenų paviršiaus. Jie taip pat rado gyvų bakterijų ir biofilmų, įsiterpusių į pačių akmenų kristalinę struktūrą.
Mes atradome naują akmenų formavimosi mechanizmą, kuris gali padėti paaiškinti, kodėl šie akmenys tokie dažni
, – teigia Kymora Scotland.
Šie rezultatai taip pat gali padėti paaiškinti ryšį tarp pasikartojančių šlapimo takų infekcijų ir pasikartojančio inkstų akmenų susidarymo bei suteikti įžvalgų apie galimą būsimą šių būklių gydymą
, – sako ji.
Tyrimo duomenys leidžia manyti, kad bakterijos gali veikti tarsi „sėkla“, nuo kurios pradeda formuotis inkstų akmuo. Vėliau, augant kristaliniam dariniui, pačios bakterijos gali būti tarsi „įkalinamos“ jo viduje.
Tyrėjų nuomone, inkstų akmenis vertėtų laikyti organiniu–neorganiniu biokompozitu, kuriame bakterijų biofilmai gali sudaryti svarbią akmens dalį net ir tais atvejais, kai įprasti klinikiniai tyrimai bakterijų neaptinka.
Nors šiame tyrime daugiausia dėmesio skirta kalcio akmenims, kitų rūšių akmenų kilmė taip pat nėra iki galo aiški. Neatmetama, kad ir jų formavimesi bakterijos gali atlikti iki šiol neįvertintą vaidmenį.
Tai reikšmingas atradimas, susijęs su dažna sveikatos problema, kuri visame pasaulyje paliečia dešimtis milijonų žmonių. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad būtina atlikti daugiau tyrimų, kad būtų tiksliai nustatyta, kokį vaidmenį bakterijos iš tiesų atlieka formuojantis inkstų akmenims.
Mūsų kelių institucijų komanda šiuo metu atlieka tyrimus, siekdama nustatyti, kaip tiksliai sąveikauja bakterijos ir kalcio pagrindu susidarę inkstų akmenys
, – teigia Scotland.
Norime suprasti, kas konkrečiai lemia, kad kai kurie pacientai yra ypač linkę į pasikartojantį akmenų formavimąsi, ir kuo ypatingos tam tikros bakterijų rūšys, kad jos geba inicijuoti šiuos akmenis
, – priduria ji.
