Naujas tyrimas rodo, kad burnoje ir žarnyne gyvenančios bakterijos gali „išjungti“ baltymus, sukeliančius alergines reakcijas į žemės riešutus.
Jei žmonėms, turintiems sunkią žemės riešutų alergiją, pavyktų reikšmingai padidinti šių mikroorganizmų kiekį, ateityje tai galėtų padėti lengviau toleruoti kontaktą su alergenu. Vis dėlto iki praktinio tokio sprendimo taikymo dar yra nemažas kelias.
Mokslininkų komanda iš Madrido autonominio universiteto (Ispanija) ir McMaster universiteto (Kanada) nustatė dvi bakterijų rūšis – Rothia ir Staphylococcus – kurios pasižymi gebėjimu ardyti žemės riešutuose esančius alergizuojančius baltymus.
Šios bakterijos natūraliai aptinkamos žmogaus seilėse ir plonojoje žarnoje. Jos skaido žemės riešutų baltymus, kurie įprastai gali sukelti gyvybei pavojingą anafilaksinę reakciją.
Anafilaksė yra viena iš priežasčių, kodėl mokyklose dažnai ribojami ar draudžiami žemės riešutų produktai. Manoma, kad iki 2 proc. žmonių Europoje ir JAV yra alergiški žemės riešutams, o tarp vaikų šios alergijos paplitimas dar didesnis. Vaikams taip pat yra didesnė mirties nuo anafilaksijos rizika.
Kas vyksta alerginės reakcijos metu?
Alerginė reakcija kyla tada, kai organizmas tam tikrą medžiagą klaidingai atpažįsta kaip pavojingą. Žemės riešutų sukelta anafilaksė – tai itin stipri, iš esmės „perdėta“ imuninės sistemos reakcija.
Realus žemės riešutų keliamas pavojus organizmui dažnai yra nepalyginamai mažesnis už pavojų, kurį sukelia pati anafilaksinė reakcija. Viena iš priežasčių – mūsų virškinimo fermentai ne visuomet pakankamai efektyviai suskaido tam tikrus žemės riešutų baltymus.
Žmonių, turinčių sunkią žemės riešutų alergiją, organizmas, susidūręs su žemės riešutų baltymais (ypač Ara h 1 ir Ara h 2), pradeda gaminti daug imunoglobulino E (IgE) antikūnų. Tuomet išsivysto stiprus uždegiminis atsakas: gali ištikti anafilaksinis šokas, patinti gerklė, smarkiai kristi kraujospūdis.
Klinikinio tyrimo duomenimis, žemės riešutų alergija sergantys žmonės geriau toleruoja kontaktą su alergenu, jei jų burnos ir žarnyno mikrobiome gausu baltymus skaidančių bakterijų. Tokiu atveju dalis alergiją sukeliančių baltymų suskaidoma dar iki tol, kol imuninė sistema spėja sureaguoti.
Tyrime dalyvavo 19 vaikų (1–14 metų), turinčių žemės riešutų alergiją ir užsiregistravusių burninei imunoterapijai. Tai eksperimentinis gydymo metodas, kuriuo siekiama palaipsniui desensibilizuoti pacientą, labai atsargiai didinant alergeno dozes.
Prieš pradedant gydymą iš vaikų buvo paimti seilių mėginiai burnos mikrobiotai įvertinti. Vėliau atliktas standartinis mėginys, skirtas nustatyti jų jautrumą žemės riešutų baltymams.
Kraujo tyrimai po sąlyčio su alergenu parodė, kad pacientai, kurių burnoje ir žarnyne buvo daugiau žemės riešutų baltymus skaidančių bakterijų, pasižymėjo didesne tolerancija ir lengvesne alergine reakcija.
Tuo tarpu tie vaikai, kuriems alerginė reakcija prasidėdavo nuo itin mažų žemės riešutų dozių, turėjo gerokai mažesnį Micrococcales bakterijų kiekį. Šiai grupei priskiriami ir Rothia, ir Micrococcus – abu šie mikroorganizmai laikomi ypač veiksmingais skaidant žemės riešutų baltymus.
Tyrėjų teigimu, burnos mikrobiota gali tapti svarbiu rodikliu, padedančiu prognozuoti, kokio stiprumo reakciją sukels žemės riešutai. Be to, šie duomenys pabrėžia mikroorganizmų vaidmenį IgE sukeliamose alerginėse reakcijose.
Eksperimentai su pelėmis: kaip bakterijos veikia baltymus
Eksperimentai su pelėmis atskleidė, kaip Rothia ir Staphylococcus skaido pagrindinius alergizuojančius žemės riešutų baltymus Ara h 1 ir Ara h 2. Tokiu būdu potencialiai sumažėja baltymų kiekis, su kuriuo turi susidurti imuninė sistema.
Naudojant laboratorines peles, genetiškai linkusias į anafilaksinę reakciją žemės riešutams, nustatyta, kad kryptingai pakeitus jų mikrobiomą galima pasiekti apsauginį poveikį.
Rothia jau anksčiau in vitro tyrimuose (ląstelių kultūrose) parodė išskirtinį „apetitą“ dviem pagrindiniams alergizuojantiems žemės riešutų baltymams. Kai pelėms buvo skiriamos didelės šių bakterijų dozės, jų anafilaksinės reakcijos reikšmingai susilpnėjo.
Perspektyvos gydymui ir diagnostikai
Gauti rezultatai leidžia manyti, kad mikroorganizmai ateityje gali tapti svarbia grandimi valdant žemės riešutų alergiją. Jie galėtų padėti sumažinti potencialiai mirtinos reakcijos stiprumą ir padėti nustatyti pacientus, kuriems burninė imunoterapija būtų pernelyg rizikinga.
Vis dėlto, norint įvertinti, ar, pavyzdžiui, probiotikai galėtų būti saugi ir veiksminga alergijų gydymo priemonė, reikės daugiau klinikinių tyrimų. Šiuo metu su žmonėmis gauti duomenys yra stebėjamojo pobūdžio: jie rodo ryšius, tačiau dar neleidžia galutinai patvirtinti priežastinių sąsajų.
Tyrėjai pabrėžia, kad konkrečių žmonėse veikiančių mikrobų ir jų sąsajų su IgE priklausomomis imuninėmis reakcijomis išaiškinimas gali būti reikšmingas žingsnis mažinant alerginių reakcijų sunkumą.
Jų teigimu, rezultatai aiškiai parodo, kokį vaidmenį žmogaus mikrobiota gali atlikti lemiant IgE tarpininkaujamų reakcijų stiprumą per alergenų skaidymą. Tai taip pat atskleidžia terapinį potencialą pasitelkti bakterijų gebėjimą ardyti alergenus, siekiant efektyvesnės maisto alergijų kontrolės.
