Žiniasklaidai paskelbus naujos informacijos apie galimai neskaidrų valdančiosios „Nemuno aušros“ finansavimą ir iškėlus abejonių dėl aukos partijai sulaukusio aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad situaciją vertins sulaukęs teisėsaugos tyrimo rezultatų. Visgi, jo teigimu, jeigu kaltinimai pasirodys pagrįsti, išvados dėl ministro darbo yra „darytinos automatiškai“.
„Situaciją vertinu tikrai labai kontraversiškai, tačiau aš noriu sulaukti institucijų, pirmiausia Generalinės prokuratūros ir STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba – ELTA), tyrimo, kuris parodytų, ar tie kaltinimai, kurie yra metami ministrui Žuromskui, yra pagrįsti, ar ne – jeigu jie yra pagrįsti, man atrodo, išvados darytinos automatiškai“, – žurnalistams Kaune penktadienį sakė prezidentas.
Į šalies vadovą su raginimu iš pareigų atleisti aplinkos ministrą jau kreipėsi Seimo opozicijai priklausantys konservatoriai.
Paklaustas, ar abejonės dėl ministro vaidmens galimai neskaidriame „Nemuno aušros“ finansavimo procese nekelia politinių įtampų, G. Nausėda pabrėžė būtinybę vadovautis nekaltumo prezumpcija.
„Tokios situacijos nėra malonios, bet vis dėlto gyvename teisinėje valstybėje. Taip, suprantu, kad yra ir politinės atsakomybės ribos, tačiau žmogus teigia, kad jis yra nekaltas, (…) ta nekaltumo prezumpcija egzistuoja ir mes privalome įrodyti kaltumą“, – aiškino šalies vadovas.
„Tikiuosi, kad tai neužims labai ilgo laiko ir kažkaip papildomai nedezorganizuos Vyriausybės darbo, tikiuosi, institucijos tą išvadą pateiks pakankamai greitai“, – sakė G. Nausėda.
Apie tai, kad dėl „aušriečių“ finansavimo pirmiausia lauks teisėsaugos tyrimo išvadų, kalbėjo ir premjerė Inga Ruginienė.
Anksčiau pradėtą, bet nutrauktą tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ finansavimu, šią savaitę atnaujino Generalinė prokuratūra.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai liepą, siekiant įvertinti, ar ,,Nemuno aušrai“ 2024 m. vykusių Seimo rinkimų metu finansinę paramą teikę fiziniai ir juridiniai asmenys nepažeidė Rinkimų politinės kampanijos finansavimo taisyklių ir tuo nepadarė nusikalstamos veikos.
Kaip skelbta, naujausias bendras kelių redakcijų žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad dalis partijos „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos lėšų buvo pervesta iš banko sąskaitų, kurios prieš pat pavedimus buvo papildytos grynaisiais pinigais, nes iki tol jose nebuvo pakankamai lėšų.
Tyrimo duomenimis, tokiu būdu partiją rėmė septyniolika su jos vicepirmininku Robertu Puchovičiumi glaudžiai susijusių asmenų. Tarp jų – šeimos nariai, artimi bičiuliai, kaimynai, vaikystės draugai ir asmenys, su kuriais siejo verslo ryšiai. Dalis jų prieš politines aukas į savo sąskaitas įnešė grynųjų, o netrukus tas pačias sumas pervedė „aušriečių“ partijai.
Analogišku būdu partiją rėmė ir aplinkos ministras K. Žuromskas, kuris į savo banko sąskaitą įnešė 2,5 tūkst. eurų ir tą pačią dieną šią sumą pervedė „Nemuno aušrai“.
Kiek anksčiau komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų.
Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „aušriečių“ finansavimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiuo klausimu dar sausio pabaigoje pradėjo tyrimą. Jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis.
Išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ pirmininko R. Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijos finansinius rėmėjus, K. Žukauskas skelbė pastebėjęs, jog politikui pinigus aukojo galimai su Lietuvos degalinių tinklu „Jozita“ susiję asmenys.
Anot K. Žukausko, „aušriečių“ pirmininką be jo paties prieš prezidento rinkimus rėmė 15 asmenų, iš kurių 10, arba du trečdaliai – su šiuo degalinių tinklu susiję asmenys.
VRK duomenimis, „Nemuno aušros“ pirmininkas užpernai vykdytai prezidentinei kampanijai skyrė daugiau nei 13 tūkst. eurų asmeninių lėšų bei dar 24,5 tūkst. gavo iš kitų asmenų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
