Naujas Suomijos mokslininkų tyrimas atskleidė netikėtą reiškinį: garso bangos gali daryti įtaką vėžio ląstelių elgsenai. Eksperimentų metu nustatyta, kad gerklų vėžio ląstelėms veikiant garsiniais virpesiais, jų agresyvumas sumažėjo.
Tyrėjai pastebėjo, kad garso bangos sumažino baltymo, siejamo su naviko augimu ir sunkesne ligos eiga, kiekį. Tai leidžia manyti, jog mechaniniai virpesiai gali keisti vėžio ląstelių biologines savybes.
Tyrimą atliko Suomijos mokslo tarybos kompetencijos centras kartu su programa „InFlames“. Eksperimentams naudotas specialus bioreaktorius: vėžio ląstelės buvo auginamos ant vibruojančios membranos, įrengtos virš garsiakalbio.
Prie sistemos mokslininkai prijungė senesnį mobilųjį telefoną ir juo leido įvairius garsus bei muziką. Taip buvo sukuriami virpesiai, kurie veikė laboratorijoje auginamas vėžio ląsteles.
Tyrimo vadovė Johanna Ivaska aiškino, kad mokslininkus domino, ar judėjimas galėtų veikti kaip tam tikra terapinė priemonė. Jie taip pat kėlė klausimą, ar audinių sustingimas ir standumas gali prisidėti prie vėžio vystymosi.
Jau anksčiau buvo žinoma, kad padidėjęs audinių standumas dažnai susijęs su didesniu vėžio piktybiškumu. Tai ypač pastebima tokiuose audiniuose kaip krūties, kepenų ar kasos.
Ląstelės geba atpažinti fizines savo aplinkos savybes ir į jas reaguoti, todėl biomechaninės sąlygos gali turėti įtakos naviko vystymuisi ir jo agresyvumui.
Pagrindinė tyrimo autorė Jasmin Kaivola pabrėžė, kad šis darbas yra novatoriškas. Iki šiol navikų biomechanika beveik nebuvo nagrinėta audiniuose, kurie natūraliai juda, pavyzdžiui, balso klostėse.
Mokslininkai nustatė, kad gerklų vėžio ląsteles veikiant judesiu, imituojančiu balso klosčių virpesius, sumažėjo jų piktybiškumas. Vienas reikšmingiausių pokyčių buvo sumažėjęs YAP baltymo kiekis ląstelėse.
YAP baltymas siejamas su naviko augimu ir agresyvumu. Kai jo kiekis sumažėjo, ląstelės tapo mažiau piktybiškos.
Eksperimentinis modelis taip pat parodė, kad toks navikas gali būti jautrus kuriamam taikiniam vaistui, skirtam YAP baltymo veiklai blokuoti.
Gerklų vėžys yra viena dažniausių piktybinių ligų galvos ir kaklo srityje. Dažniausias ankstyvas simptomas paprastai būna užkimimas, nes liga dažniausiai pažeidžia balso klostes.
Ligai progresuojant, balso klosčių judėjimas ima sutrikti: audiniai standėja, o navikas gali plisti į aplinkinius audinius.
Kiti galimi simptomai: svetimkūnio ar gumulo pojūtis gerklėje, skausmas ir sunkumas ryjant, gumbas kakle. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir kraujingas atkosėjimas.
Gerklų vėžys dažniausiai nustatomas vyresniems nei 60 metų žmonėms, tačiau rizika pastebimai didėja jau sulaukus 50-ies.
Pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas. Ilgainiui šie veiksniai gali pažeisti gerklų audinius ir paskatinti piktybinių ląstelių atsiradimą.
Toli pažengusio gerklų vėžio prognozė dažnai būna prasta. Be to, šiuo metu šiai ligos formai dar nėra patvirtinto taikininio gydymo.
Tyrimo metu mokslininkai išanalizavo apie 200 Suomijos pacientų audinių mėginių. Į analizę buvo įtraukti tiek ankstyvosios, tiek pažengusios stadijos gerklų vėžio pavyzdžiai.
Mokslininkų teigimu, ateityje būtų itin įdomu šį mechanizmą patikrinti ir kitų judančių audinių vėžio atvejais. Pavyzdžiui, panašūs procesai galėtų vykti ir sergant plaučių vėžiu.

