Vilkaviškio rajono gyventojai socialiniuose tinkluose pradėjo dalytis perspėjimais apie galimai pavojingą situaciją netoli miesto esančiame miške. Pranešta, kad Stirnių miško teritorijoje pastebėtas neįprastai besielgiantis usūrinis šuo, kurio elgesys gali rodyti pasiutligės požymius.
Žmonės raginami laikytis atsargumo ir nesiartinti prie laukinio gyvūno. Pasak liudininkų, jis neatrodo bailus ir leidžia prie savęs prieiti gana arti – tai nėra įprastas laukinių gyvūnų elgesys. Taip pat teigiama, kad iš gyvūno snukio bėgo putos, o tokie požymiai gali būti būdingi pasiutligei.
Gyventojai įspėjami saugoti vaikus ir augintinius, vengti kontakto su laukiniais gyvūnais ir apie panašius atvejus pranešti atsakingoms tarnyboms. Specialistai primena, kad pasiutligė yra pavojinga virusinė liga, kuria gali sirgti tiek laukiniai, tiek naminiai gyvūnai. Tarp dažniausiai virusą platinančių laukinių gyvūnų minimos lapės, vilkai ar usūriniai šunys, tačiau liga gali pasireikšti ir šunims, katėms ar net galvijams.
Žmogus šia liga užsikrečia tuomet, kai pasiutęs gyvūnas įkanda, įdrėskia arba kai jo seilės patenka į žaizdą ar pažeistą odą. Pavojus ypač didelis, jei įkandimas būna į galvos ar veido sritį. Rečiau virusas gali patekti ir per akių ar burnos gleivinę, jei ant jų patenka užkrėstų seilių.
Nors Lietuvoje pasiutligės atvejai tarp žmonių yra itin reti, ši liga išlieka labai pavojinga. Nuo 1962 metų šalyje užregistruota tik vienuolika žmonių pasiutligės atvejų, o paskutinis toks atvejis fiksuotas 2007 metais, kai vyras užsikrėtė kelionės metu Indijoje.
Vis dėlto kasmet registruojama nemažai incidentų, kai žmones sužaloja gyvūnai. Pavyzdžiui, 2024 metais į medikus kreipėsi beveik 3600 asmenų, nukentėjusių nuo įvairių gyvūnų. Daugiau kaip du trečdaliai tokių atvejų buvo susiję su šunimis, apie trečdalis – su katėmis, o dalis žmonių nukentėjo nuo laukinių gyvūnų.
Siekiant sumažinti pasiutligės plitimo riziką tarp laukinių gyvūnų, Lietuvoje jau beveik du dešimtmečius vykdoma speciali vakcinacijos programa. Vakcina platinama jaukų pavidalu, kurie išmetami iš orlaivių pasienio regionuose. Tokie jaukai skirti laukiniams gyvūnams ir padeda suformuoti jų imunitetą nuo viruso. Kasmet pasienio teritorijose paskleidžiama šimtai tūkstančių vakcinos jaukų.
Specialistai pabrėžia, kad šie jaukai atitinka saugumo reikalavimus, tačiau gyventojams vis tiek patariama jų neliesti. Jei jaukas aptinkamas kieme ar kitoje gyvenamoje teritorijoje, apie tai rekomenduojama pranešti atsakingoms institucijoms.
Ne mažiau svarbi prevencijos priemonė – naminių gyvūnų skiepijimas. Šunys, katės ir šeškai turi būti reguliariai vakcinuojami nuo pasiutligės, nes tai yra patikimiausias būdas apsaugoti tiek gyvūnus, tiek žmones.
Jeigu žmogų įkando ar įdrėskė gyvūnas, svarbu nedelsti. Žaizdą reikia kuo greičiau nuplauti vandeniu su muilu, dezinfekuoti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Medikai, įvertinę situaciją, gali paskirti profilaktinį pasiutligės vakcinacijos kursą.
Jei įmanoma nustatyti gyvūną, kuris sužalojo žmogų, specialistai organizuoja jo stebėjimą. Tokiu atveju gyvūnas paprastai stebimas apie dvi savaites, kad būtų įsitikinta, ar jis neserga pasiutlige. Jei gyvūnas laukinis arba jo rasti nepavyksta, nukentėjusiam žmogui skiepai skiriami nedelsiant.
Gyventojams primenama, kad bet koks neįprastai besielgiantis laukinis gyvūnas gali kelti pavojų, todėl saugiausia laikytis atstumo ir apie tokius atvejus informuoti atsakingas tarnybas.
