Civilizacijos istorijoje netrūksta legendinių miestų, kurių buvimo vieta šimtmečius išliko paslaptis. Vienas jų – vikingų miestas Jomsborgas. Naujausi tyrimai leidžia manyti, kad ši beveik mitinė gyvenvietė galėjo būti įkurta Baltijos jūros saloje, dabartinės Lenkijos teritorijoje.
Spėjama, kad savo klestėjimo laikotarpiu Jomsborgas buvo vienas svarbiausių regiono centrų – tvirtovė, prekybos gyvenvietė ir uostas vienu metu. Todėl nenuostabu, jog archeologai ir istorikai jau seniai mėgina nustatyti tikslią šio miesto vietą.
Iki šiol Jomsborgas daugiausia buvo žinomas iš vėlyvųjų viduramžių kronikų. Pirmą kartą jis paminėtas XII amžiuje kaip reikšmingas X amžiaus miestas-tvirtovė. Skandinavų sagose Jomsborgas aprašomas kaip garsių karių buveinė ir strategiškai svarbus pajūrio centras.
Šaltiniuose jis vaizduojamas kaip gyvybingas prekybos miestas ir stipriai įtvirtintas bastionas. Vis dėlto ilgą laiką šie pasakojimai neleido tiksliai nustatyti miesto buvimo vietos, todėl dalis tyrėjų jį laikė greičiau legenda nei realiai egzistavusia gyvenviete.
Netikėtas lūžis įvyko rengiantis statyti apžvalgos bokštą viešajame parke Volino saloje. Atliekant parengiamuosius tyrimus archeologai pastebėjo, kad po smėlio sluoksniu gali slypėti gerokai senesnių statinių liekanos.
Tyrimuose dalyvavo ir Lenkijos mokslų akademijos Archeologijos ir etnologijos instituto archeologas dr. Voitechas Filipoviakas. Mokslininkų komanda nusprendė vietovę ištirti detaliau ir pradėjo archeologinius kasinėjimus.
Kasinėjimų metu aptikta įvairių artefaktų ir konstrukcijų pėdsakų. Jų pobūdis bei datavimas leidžia spėti, kad čia galėjo būti didelė X amžiaus gyvenvietė su įtvirtinimais. Tai sutampa su laikotarpiu, apie kurį pasakoja istoriniuose šaltiniuose minimas Jomsborgas.
Ypatingo mokslininkų dėmesio sulaukė radiniai vadinamajame Kartuvinių kalne, esančiame į pietus nuo dabartinio Volino miesto. Ši vieta seniai laikoma vienu didžiausių ankstyvųjų viduramžių kapinynų Šiaurės Europoje.
Anksčiau čia daugiausia buvo tiriami kapai ir laidojimo papročiai, tačiau naujausi duomenys parodė, kad teritorija slepia ir kitokio pobūdžio radinių.
2021–2022 metais atliktų tyrimų metu archeologai aptiko pylimų linijas, žiedinės formos struktūras, židinių pėdsakus ir medienos fragmentus. Tokie radiniai leidžia manyti, kad šioje vietoje buvo ne tik kapinynas, bet ir įvairios medinės konstrukcijos.
Spėjama, kad tai galėjo būti gyvenamieji arba gynybiniai statiniai. Tokia infrastruktūra būdinga didesnėms įtvirtintoms gyvenvietėms, kurios ankstyvaisiais viduramžiais veikė kaip prekybos ir karinės veiklos centrai.
Pasak tyrėjų, neįprastos struktūros Kartuvinių kalno papėdėje gali būti įtvirtintos gyvenvietės ar net tvirtovės liekanos. Būtent aplink tokią gynybinę vietą, kaip teigiama kronikose, ir galėjo susiformuoti miestas, siejamas su Jomsborgu.
Jei ši hipotezė bus patvirtinta tolesniais tyrimais, tai galėtų tapti itin reikšmingu archeologiniu atradimu – būtų aptikti legendinio Jomsborgo arba jam labai artimos gyvenvietės pėdsakai.
Iki šiol didelė dalis žinių apie vikingų ryšius su Baltijos regionu ir slavų žemėmis rėmėsi vėliau užrašytais tekstais bei sagomis. Materialūs tokio miesto egzistavimo įrodymai leistų naujai pažvelgti į X amžiaus Šiaurės Europos istoriją.
Tokie radiniai padėtų geriau suprasti to meto prekybos kelius, karinę infrastruktūrą ir skirtingų kultūrų sąveiką. Jie taip pat atskleistų, kokie glaudūs galėjo būti skandinavų, slavų ir germanų bendruomenių ryšiai.
Vis dėlto mokslininkų bendruomenė šiuo klausimu dar nėra vieninga. Ne visi tyrėjai sutinka, kad Volino saloje aptikti radiniai tiesiogiai susiję su Jomsborgu.
Kai kurie specialistai mano, jog čia galėjo būti visai kitas, iki šiol nežinotas, tačiau panašaus pobūdžio miestas. Tokie ginčai archeologijoje nėra reti, ypač kalbant apie senovės gyvenviečių identifikavimą.
Nepaisant diskusijų, surinkti duomenys laikomi labai svarbiais. Volino saloje veikia archeologinis parkas, kuriame lankytojai gali susipažinti su vikingų ir ankstyvųjų viduramžių slavų gyvenimu.
Parko sezonas prasideda pavasarį, o ekspozicijos nuolat papildomos naujausiais archeologinių tyrimų rezultatais. Tai suteikia galimybę visuomenei iš arti pamatyti, kaip palaipsniui atskleidžiamos praeities paslaptys.
Naujausi atradimai Volino saloje primena, kad legendos ir senosios sagos neretai turi realų istorinį pagrindą. Gali būti, kad ateinančiais metais nauji kasinėjimai ir išsamios analizės padės galutinai atsakyti į klausimą, ar būtent čia slypi garsiojo Jomsborgo paslaptis.
