Mokslininkai vis dažniau kalba ne tik apie klimato kaitą, bet ir apie tai, kaip didėjantis anglies dvideginio (CO₂) kiekis ore gali tiesiogiai veikti žmogaus organizmą. Naujas ilgalaikis tyrimas rodo, kad auganti CO₂ koncentracija atmosferoje gali tyliai, tačiau nuosekliai keisti kraujo sudėtį ir net turėti įtakos kaulų būklei.
Tyrėjai pateikia duomenų, jog didėjanti CO₂ koncentracija Žemės atmosferoje gali būti susijusi su biocheminiais žmogaus kraujo pokyčiais. Tokia išvada padaryta išanalizavus daugiau kaip dviejų dešimtmečių medicininius duomenis.
Analizei pasitelkti JAV Nacionalinės sveikatos ir mitybos apklausos (NHANES) biocheminių kraujo tyrimų rezultatai. Nuo 1999 iki 2020 metų kas dvejus metus buvo imami maždaug po 7 tūkst. žmonių kraujo mėginių, todėl susidarė plati ir palyginama duomenų bazė.
Rezultatai parodė, kad per šį laikotarpį vidutinis bikarbonato kiekis kraujyje padidėjo nuo 23,8 iki 25,3 miliekvivalento litre. Tai sudaro apie 7 % augimą, arba maždaug 0,34 % per metus. Kartu fiksuotas kalcio ir fosforo kiekio mažėjimas – atitinkamai apie 2 % ir 7 %.
Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad šie pokyčiai vyko tuo pat metu, kai didėjo CO₂ koncentracija atmosferoje. Per pastaruosius dešimtmečius ji pakilo nuo maždaug 369 dalių milijonui (ppm) apie 2000 metus iki maždaug 420 ppm šiandien.
Australijos Kertino universiteto kvėpavimo fiziologas Aleksandras Larcombe’as aiškina, kad žmogaus organizme anglies dvideginis kraujyje virsta bikarbonatu. Ši medžiaga svarbi palaikant stabilų rūgščių ir šarmų balansą, o jos koncentracija gali atspindėti ir tai, kiek CO₂ patenka į organizmą.
Tyrėjų teigimu, ištirpęs kraujyje CO₂ keičia jo rūgštingumą. Kad pH išliktų sveikame intervale, inkstai pradeda kaupti bikarbonatą – buferinę molekulę, neutralizuojančią rūgštingumo perteklių. Šiame kompensaciniame procese gali dalyvauti ir kaulai, atiduodami mineralus, pirmiausia kalcį ir fosforą.
Šiuo metu nustatyti pokyčiai dar yra nedideli ir neperžengia įprastų fiziologinių ribų. Vis dėlto modeliavimas rodo, kad, jei dabartinė tendencija išliks, maždaug iki 2076 metų vidutinis bikarbonato kiekis kraujyje gali priartėti prie viršutinės šiuolaikinio „sveiko“ intervalo ribos. Tuo pačiu kalcio ir fosforo rodikliai gali nukristi iki apatinės normos ribos.
Paleontologiniai duomenys leidžia manyti, kad bent 150 tūkst. metų, kiek egzistuoja Homo sapiens, CO₂ koncentracija atmosferoje daugiausia svyravo maždaug 280–300 ppm ribose. Dabartinis staigus šio rodiklio augimas laikomas beprecedenčiu žmonijos istorijoje.
Mokslininkai spėja, kad žmogaus organizmas evoliuciškai prisitaikė prie žemesnės anglies dvideginio koncentracijos. Todėl tolesnis CO₂ didėjimas atmosferoje potencialiai gali lemti laipsniškus fiziologinius pokyčius visos populiacijos mastu – nuo kraujo biochemijos iki kaulų mineralų pusiausvyros.

