Mokslininkai žengė svarbų žingsnį siekdami geriau suprasti, kaip žarnyno bakterijos – ir ypač neseniai atrastas virusas – gali prisidėti prie kolorektalinio vėžio vystymosi. Kolorektalinis vėžys yra viena dažniausių vėžio formų išsivysčiusiose šalyse.
Danijos ir Australijos tyrėjai nusprendė išsamiau ištirti anksčiau pastebėtą sąsają tarp kolorektalinio vėžio ir bakterijos Bacteroides fragilis. Ši bakterija neretai randama ir visiškai sveikų žmonių žarnyne, todėl komanda siekė išsiaiškinti, ar sergančiųjų vėžiu atveju egzistuoja esminis šios bakterijos „kitoniškumas“. Būtent tokį skirtumą mokslininkai ir aptiko.
„Jau kurį laiką stebėjome paradoksą: vėl ir vėl aptinkame tą pačią bakteriją kolorektalinio vėžio atvejais, nors tuo pat metu ji yra visiškai normali sveiko žarnyno mikrobiotos dalis“, – aiškina mikrobiologas Flemmingas Damgaardas iš Odensės universiteto ligoninės Danijoje.
„Mes atradome iki šiol neaprašytą virusą, kuris, panašu, yra glaudžiai susijęs su pacientų, sergančių kolorektaliniu vėžiu, žarnyne randamomis bakterijomis.“
Pasitelkę genetinės sekoskaitos metodus, mokslininkai išanalizavo didelio Danijos populiacijos tyrimo dalyvių – vėžiu sergančių pacientų – žarnyno bakterijas. Paaiškėjo, kad šių pacientų žarnyne B. fragilis dažnai aptinkama kartu su prie jos „prisijungusiu“ bakteriofagu. Bakteriofagai – tai virusai, gyvenantys bakterijų viduje: jie užvaldo bakterijų ląsteles, kad galėtų daugintis ir plisti.
Nors pradinis signalas buvo pastebėtas palyginti nedidelėje žmonių grupėje, vėliau rezultatai patvirtinti didesnėje – 877 asmenų – kohortoje, kurioje buvo ir sergančiųjų, ir nesergančiųjų kolorektaliniu vėžiu. Duomenys leidžia įtarti, kad virusai, slypintys B. fragilis viduje, gali pastumti pusiausvyrą vėžio vystymosi kryptimi.
Nustatyta, kad sergantieji kolorektaliniu vėžiu dvigubai dažniau turėjo aptinkamą šio bakteriofago kiekį žarnyno bakterijose. Be to, tai nėra virusas, atitinkantis iki šiol aprašytų virusų charakteristikas.
Vis dėlto tyrėjai kol kas negali įrodyti tiesioginio priežastinio ryšio. Aptikta reikšminga sąsaja, kuri gali būti labai vertinga tolesniems kolorektalinio vėžio tyrimams ir galimų gydymo taikinių paieškai, tačiau tikėtina, kad žarnyne vyksta ir daugiau sudėtingų procesų.
„Įdomi atrodo ne tik pati bakterija, – pabrėžia Damgaardas. – Svarbi yra bakterija sąveikoje su virusu, kurį ji nešioja.“
„Mes dar nežinome, ar virusas prisideda prie ligos atsiradimo, ar jis tėra požymis, kad žarnyne pasikeitė kažkas kita.“
Manoma, kad apie 80 procentų kolorektalinio vėžio rizikos lemia aplinkos veiksniai, tarp jų – ir žarnyno bakterijų sudėtis. Todėl geriau supratus šiuos veiksnius ir jų tarpusavio sąveiką, teoriškai būtų galima paveikti milijonus vėžio atvejų visame pasaulyje.
Vis dėlto tirti žarnyno bakterijų „kokteilį“ yra itin sudėtinga. Mikroorganizmai sudaro nepaprastai kompleksinį mikrobiomą, kuris vienu metu yra ir organizme vykstančių procesų indikatorius, ir aktyvus „žaidėjas“, galintis daryti įtaką daugeliui reiškinių – nuo miego kokybės iki kūno svorio pokyčių.
Dabar išryškėja dar vienas tyrimų sluoksnis: svarbu analizuoti ne tik pačias bakterijas, bet ir jose gyvenančius virusus. Vienas pagrindinių klausimų, kurį mokslininkai ketina nagrinėti toliau, – kaip tiksliai bakteriofagas veikia B. fragilis ir kokius pokyčius jis gali sukelti.
Nors šis tyrimas vis dar ankstyvos, eksperimentinės stadijos, bet kokia nauja informacija, padedanti suprasti vėžio pradžią, gali prisidėti prie tikslingesnių gydymo metodų kūrimo – nors tai gali užtrukti ne vienerius metus.
Dar viena tyrėjų minima kryptis – galimas naujai atrasto viruso panaudojimas kolorektalinio vėžio patikrai. Ateityje, atlikus daugiau tyrimų, būtų galima sukurti išmatų mėginių testus, kurie ieškotų būtent šio B. fragilis viruso pėdsakų.
„Žarnyne gyvenančių bakterijų skaičius ir įvairovė yra milžiniška, – pažymi Damgaardas. – Anksčiau tai priminė adatos paiešką šieno kupetoje. Mes pasirinkome kitą kelią – tyrėme, ar bakterijų viduje esantys virusai gali padėti paaiškinti skirtumus.“
„Trumpuoju laikotarpiu galime tirti, ar šis virusas gali būti naudingas siekiant atpažinti asmenis, kuriems kyla padidėjusi rizika.“
