Lietuvos darbo rinka pastaraisiais metais išliko stabili, tačiau atlyginimų augimas pamažu lėtėja. Naujausia socialinio draudimo duomenų analizė rodo, kad darbuotojų pajamos vis dar didėja, tačiau tempas nebėra toks spartus kaip ankstesniais metais. Tuo pat metu ryškėja ir kita tendencija – mažėja skirtumas tarp vyrų ir moterų uždarbio.
Praėjusių metų pabaigoje vidutinės darbo pajamos Lietuvoje siekė apie 1 514 eurų į rankas, o tai yra maždaug 107 eurais daugiau nei prieš metus. Skaičiuojant bruto atlyginimą, visą mėnesį dirbusių darbuotojų vidutinis atlyginimas pakilo iki 2 480 eurų prieš mokesčius, arba maždaug 8 proc. daugiau nei prieš metus. Vis dėlto atlyginimų augimą šiek tiek pristabdė infliacija – metinis kainų kilimas siekė apie 3,8 proc., todėl realus gyventojų pajamų didėjimas tapo nuosaikesnis.
Darbo užmokesčio pasiskirstymas rodo, kad didelė dalis dirbančiųjų vis dar uždirba gerokai mažiau nei vidurkis. Pajamų mediana siekė 1 934 eurus prieš mokesčius, tai reiškia, kad pusė visų darbuotojų uždirbo mažiau nei maždaug 1 232 eurus į rankas, o kita pusė – daugiau. Beveik kas ketvirtas dirbantysis uždirbo nuo 1 000 iki 1 500 eurų bruto per mėnesį.
Pastebima, kad didžiausias pajamų augimas pastaraisiais metais fiksuojamas tarp mažiau kvalifikuotų darbuotojų ir vyresnio amžiaus žmonių. Pagalbinių darbininkų atlyginimai per metus padidėjo beveik 10 proc., o tai sudarė apie 68 eurus į rankas. Taip pat sparčiau augo paslaugų sektoriaus darbuotojų, pardavėjų ir tarnautojų pajamos. Kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų atlyginimai didėjo maždaug 9 proc., o vadovų – apie 8 proc.
Amžiaus grupių analizė atskleidžia dar vieną tendenciją. Sparčiausias atlyginimų augimas fiksuotas tarp 51–60 metų darbuotojų, kurių pajamos per metus padidėjo beveik 10 proc. Vyresni nei 60 metų darbuotojai taip pat patyrė reikšmingą pajamų didėjimą. Tuo metu jauniausių – iki 25 metų – darbuotojų atlyginimai augo gerokai lėčiau, vos kiek daugiau nei 5 procentais.
Ekspertai tai sieja su sektorių struktūra. Vyresni darbuotojai dažniau dirba švietimo, sveikatos priežiūros ir viešojo valdymo srityse, kuriose pastaraisiais metais atlyginimai didėjo sparčiau. Tuo metu jaunesni darbuotojai dažniau dirba sektoriuose, kuriuose atlyginimų kilimas buvo santūresnis.
Pažvelgus į skirtingas ekonomikos šakas, didžiausias procentinis atlyginimų augimas užfiksuotas administravimo ir aptarnavimo, statybos bei transporto sektoriuose. Vis dėlto šių sričių darbuotojų atlyginimai vis dar išlieka mažesni nei šalies vidurkis. Tuo metu didžiausius atlyginimus ir toliau gauna finansų, draudimo, informacinių technologijų ir ryšių sektorių darbuotojai, kurių vidutinės pajamos gerokai viršija šalies vidurkį ir kai kuriais atvejais siekia daugiau nei 3 000 eurų prieš mokesčius.
Darbo rinkoje pastebimi ir struktūriniai pokyčiai. Bendras dirbančiųjų skaičius per metus išaugo labai nedaug – tik apie 0,2 proc. Tuo pat metu kai kuriuose sektoriuose darbuotojų skaičius net mažėjo. Tai ypač matyti bankininkystės, finansinių paslaugų ir klientų aptarnavimo srityse, kur technologijos ir savitarnos sprendimai palaipsniui mažina administracinių darbuotojų poreikį.
Priešinga tendencija matoma viešajame sektoriuje. Čia darbuotojų skaičius per metus padidėjo daugiau nei 2 proc., ypač daugėjo mokytojų padėjėjų, slaugos specialistų ir socialinės priežiūros darbuotojų.
Dar viena ryški tendencija – mažėjantis vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas. Per pastarąjį dešimtmetį jis sumažėjo beveik perpus. Jei 2016 metais vyrų ir moterų pajamų skirtumas siekė daugiau nei 18 proc., tai 2025 metais jis sumažėjo iki maždaug 8,5 proc. Vyrai vidutiniškai uždirbo apie 108 eurais daugiau į rankas nei moterys.
Didžiausias pajamų skirtumas tarp lyčių išlieka 30–40 metų amžiaus grupėje, kai daugelis moterų kuriam laikui pasitraukia iš darbo rinkos dėl vaikų priežiūros. Vėlesniame amžiuje šis skirtumas sumažėja, o kai kuriose srityse moterys net pradeda uždirbti šiek tiek daugiau nei vyrai.
Profesijų pjūvis rodo, kad didžiausi atlyginimų skirtumai tarp lyčių fiksuojami sveikatos priežiūros, prekybos ir kai kuriose techninėse profesijose. Tuo tarpu švietimo sektoriuje ir tarp vadovaujančių darbuotojų vyrų ir moterų pajamų skirtumas yra palyginti nedidelis.
Analizė taip pat atskleidžia pokyčius šeimos politikoje. Nors gimstamumas Lietuvoje mažėja, vis daugiau vyrų naudojasi tėvystės atostogomis. Pastaraisiais metais tėvystės išmokų gavėjų skaičius beveik susilygino su motinystės išmokų gavėjų skaičiumi. Vis dėlto dauguma tėčių į vaiko priežiūrą įsitraukia trumpesniam laikotarpiui – dažniausiai tik keliems mėnesiams.
Tuo metu moterys vis dar sudaro didžiąją dalį vaiko priežiūros išmokų gavėjų. Dauguma šeimų renkasi 18 mėnesių išmokos mokėjimo laikotarpį, ypač didmiesčiuose gyvenantys ir aukštesnes pareigas einantys darbuotojai. Ilgesnį – 24 mėnesių – laikotarpį dažniau renkasi regionuose dirbantys ir mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.
Bendrai vertinant situaciją, Lietuvos darbo rinka išlieka gana stabili: atlyginimai didėja, tačiau augimas tampa nuosaikesnis, o demografiniai pokyčiai ir technologijų plėtra vis labiau keičia darbuotojų paklausą bei darbo struktūrą.
