Seimas antradienį ketina svarstyti įstatymų pataisas, siūlančias suteikti galimybę atsisakyti žemės ribų žymėjimo riboženkliais bei panaikinti administracinę atsakomybę už jų sunaikinimą.
Tokioms Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms jau yra pritarę Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Aplinkos apsaugos komitetai.
Jei pritartų ir Seimas, žemės savininkai galėtų apsispręsti, ar jų sklypų ribos bus paženklintos riboženkliais, ar ne. Atsisakius privalomų riboženklių, taip pat svarstoma atsisakyti dabar už sugadintus riboženklius gyventojams numatytų baudų.
„Kadangi riboženkliai tampa neprivalomi, reikėtų išbraukti baudas už riboženklių neturėjimą sklypų kraštinėse“, – Seimo TTK posėdyje sakė vienas iš projekto autorių parlamentaras Simonas Gentvilas.
Atsisakyti pareigos žemės sklypo ribas ženklinti riboženkliais pernai rudenį pasiūlė Seimo nariai S. Gentvilas, Viktoras Pranckietis ir parlamentarų gretas jau palikęs Kazys Starkevičius. Jų nuomone, pažengus technologijoms tokie fiziniai žymėjimai prarado prasmę ir yra perteklinė administracinė našta, tik savininkui norint tie riboženkliai galėtų atsirasti. Taip pat pastebima, kad dėl žemėje esančių kuoliukų nukenčia ūkininkų technika, praduriamos padangos.
Šiuo metu galiojantis reguliavimas nesuteikia galimybės gyventojui pasirinkti turėti riboženklį ar ne.
ELTA primena, kad pernai liepos mėnesį įsigaliojo ANK pataisos, numatančios baudas už netvarkingus riboženklius. Jei riboženkliai sugadinti ar sunaikinti, o savininkas jų neatkuria, jam gresia įspėjimas arba bauda nuo 70 iki 140 eurų. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 280 eurų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
