Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) atšaukiant sankcijas dviem Baltarusijos bankams, Finansų ministerijai ir šios šalies kalio trąšų kompanijoms, tarp kurių – „Belaruskalij“, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, jog tai bloga naujiena Lietuvai ir visam regionui. Tiesa, anot jos, tai jokiu būdu neturėtų keisti Lietuvos ar Europos Sąjungos (ES) pozicijos ir spaudimo Rusijai bei Baltarusijai, kurioms neseniai sankcijos buvo pratęstos dar metams.
„Strategiškai žvelgiant tai yra bloga žinia mums, mūsų regiono valstybėms ir visam NATO Rytų flangui“, – penktadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Akivaizdu, kad JAV vykdo savo dvišalį takelį su Baltarusija ir su Lukašenkos režimu – kalbasi, pasiekė politinių kalinių paleidimo. Tiesa, ar tai turėtų turėti įtakos Lietuvos pozicijai, ypač kalbant apie sankcijas – manau, kad tikrai ne. Mes turime europinius sprendimus ir jų laikomės. Visai neseniai buvo priimtas sprendimas dar metams pratęsti sankcijas, o mūsų, Lietuvos ir visos ES strateginis interesas yra nefinansuoti ir neduoti daugiau erdvės kvėpuoti tiek Putino, tiek Lukašenkos režimui“, – aiškino Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė.
Anot jos, amerikiečių priimtas sprendimas, apie kurį pranešė šią savaitę Vilniuje lankęsis JAV pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coale’as – pagalbos ranka tiek Aliaksandro Lukašenkos, tiek Vladimiro Putino režimams, kurie tarpusavyje glaudžiai susiję.
„JAV sprendimai tuo metu tikrai palengvina situaciją ir ištiesia pagalbos ranką Putino režimo ekonomikai, kuri jau buvo ant ribos. Tai rodė daugelis tiesioginių ir netiesioginių rodiklių. Dabar, dėl karo Artimuosiuose Rytuose, dėl naftos kainų šuolio ir kitų dalykų – situacija Putino režimui, kuris tiesiogiai susijęs su Lukašenkos režimu, pagerėjo“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.
Ji neatmeta, kad JAV sprendimas nutraukti sankcijas minėtoms institucijoms ir bendrovėms gali būti bandymas prisitraukti Baltarusiją arčiau Vakarų interesų sferos. Tiesa, ji pabrėžia mananti, kad A. Lukašenka yra visiškai priklausomas nuo Rusijos, o indikacijų, kad kažkas staiga pasikeitė – tiesiog nėra.
„Aš manau, kad galbūt taip ir bandoma parodyti, tačiau Lietuvos tarnybos neseniai pristatė nacionalinių grėsmių vertinimą kasmetinį, o jame buvo detaliai aprašyta, kad Lukašenkos režimas yra visiškai priklausomas ir savo atskiros politikos nevykdo. Taip, flirtavimas su Vakarais ir JAV tikrai yra, bet mes tai matėme jau daug kartų. Dabar tikėti, kad kažkas pasikeitė – nėra jokio pagrindo“, – kalbėjo parlamentarė.
„Manau, kad Lukašenka vykdo prekybą politiniais kaliniais, mainais į tuos dalykus, kurie jo režimo išgyvenimui yra itin svarbu. Dabar bus taupomi Putino pinigai, nes nereikės išlaikyti Baltarusijos, kuri dabar turi savo galimybių“, – apibendrino politikė.
Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ pranešė, kad JAV atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms – Baltarusijos kalio bendrovei ir „Belaruskalij“.
Apie tai agentūrai pranešė su Baltarusijos prezidentu susitikęs specialusis JAV pasiuntinys J. Coale‘as.
Po susitikimo taip pat paskelbta apie 15–20 politinių Baltarusijos kalinių paleidimą.
Kaip pranešė Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuras, į Vilnių atvyks 15 politinių kalinių.
Prieš vykdamas į Baltarusiją, JAV specialusis pasiuntinys taip pat lankėsi Vilniuje, susitiko su premjere Inga Ruginiene – po susitikimo Vyriausybės vadovė teigė, kad Lietuvai jis turės teigiamą poveikį.
Ji taip pat vėliau sakė, kad šiuo metu diskusijos dėl baltarusiškų kalio trąšų tranzito per Lietuvą atnaujinimo su amerikiečiais nevyksta jokiuose lygmenyse, todėl ragino šios temos neeskaluoti.
Tiesa, ketvirtadienį taip pat paaiškėjo, kad su Lietuvoje viešinčiu J. Cole’u susitiko ne tik premjerė, bet ir Seimo nariai Ignas Vėgėlė, Rimas Jonas Jankūnas ir europarlamentaras Petras Gražulis, apie tai pirmasis pranešė naujienų portalas Lrt.lt.
Patys politikai vėliau patvirtino apie susitikimą, tačiau plačiau jį komentuoti atsisakė.
ELTA primena, kad pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms bus tęsiamos toliau.
Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).
Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
