Patarimas „nusišlapinti ant medūzos įgėlimo“ visuomenėje sklando jau seniai. Ypač jis išpopuliarėjo po vieno serialo „Draugai“ epizodo, kuriame Čandleris taip bando „padėti“ Monikai. Vis dėlto medikai pabrėžia: šis būdas ne tik neveikia, bet kai kuriais atvejais gali dar labiau pabloginti situaciją. Gydytojai paaiškina, kodėl šį mitą verta pamiršti ir ką iš tiesų daryti paplūdimyje susidūrus su medūza.
Gydytojas Piteris Ričardsonas aiškina, kad šlapimas medūzų nuodų neneutralizuoja. Pasak jo, priešingai – jis gali sustiprinti skausmą. Taip nutinka dėl medūzų geliančiųjų ląstelių veikimo ypatumų: šlapimas yra palyginti gėlas skystis, turintis mažą druskingumą, todėl kontaktas su juo gali suaktyvinti dar „neiššautas“ geliančiąsias ląsteles ir paskatinti išskirti daugiau nuodų. Be to, tai vargiai yra tai, ką žmonės nori matyti paplūdimyje.
Anot gydytojo, gerokai saugesnė pirmoji pagalba po kontakto su medūza – jūros vanduo. Jis neprovokuoja papildomo toksinų išsiskyrimo ir padeda nuo odos nuplauti likusias geliančiąsias ląsteles. Daugeliu atvejų medūzų įgėlimai sukelia niežulį ir bėrimą, kurie praeina be komplikacijų.
Tačiau kai kurios medūzų rūšys, pavyzdžiui, kubomedūzos ar portugališkasis laivelis, gali būti itin pavojingos ir net mirtinos. Tokiais atvejais gali pasireikšti vėmimas, raumenų spazmai, apsunkintas kvėpavimas bei širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas.
JAV nacionalinės sveikatos tarnybos rekomendacijos nurodo pažeistą vietą praplauti jūros vandeniu, atsargiai pincetu pašalinti čiuptuvus, pažeistą vietą pamirkyti karštame vandenyje ir prireikus išgerti nuskausminamųjų. Taip pat patariama neliesti įgėlimo vietos plikomis rankomis, nedėti ledo ir neuždengti žaizdos.
Medikai pabrėžia: ant medūzos įgėlimo šlapintis tikrai nereikėtų.
