Kaip ir šiandien, taip ir senovėje žmonės ieškojo atsakymo, kaip gyventi ilgai ir išlikti sveiki. Graikai ir romėnai girdėdavo neįtikėtinų pasakojimų apie tolimų kraštų tautas, esą sulaukiančias gerokai daugiau nei 100 metų.
Graikų eseistas Lukianas (apie 120–180 m.) rašė:
„Iš tiesų yra net ištisos tautos, pasižyminčios ilgaamžiškumu, pavyzdžiui, serai (kinai), apie kuriuos sakoma, kad jie gyvena 300 metų. Vieni jų senatvę priskiria klimatui, kiti – dirvožemiui, dar kiti – mitybai, mat teigiama, jog ši tauta geria vien tik vandenį.
Taip pat sakoma, kad Ato žmonės gyvena 130 metų, o apie chaldėjus pranešama, jog jie sulaukia daugiau nei 100 metų ir regėjimo aštrumą išsaugo valgydami miežinę duoną.“
Kad ir kiek tiesos buvo šiuose pasakojimuose, daugelis senovės graikų ir romėnų vis tiek troško ilgo ir sveiko gyvenimo. Štai kaip, jų manymu, tai galėjo būti pasiekta.
Senovės gydytojai domėjosi, ką kasdien daro žmonės, sulaukę garbaus amžiaus, ir kaip jų įpročiai galėjo prisidėti prie geros savijautos. Pavyzdžiui, graikų gydytojas Galenas (129–216 m.) aptaria du Romoje asmeniškai pažinotus žmones, kurie gyveno iki senatvės.
Pirmasis – gramatikas Telefas, sulaukęs beveik 100 metų. Galenas pasakoja, kad Telefas valgydavo tris kartus per dieną, o jo mityba buvo paprasta:
„Pirmajam valgymui jam pakakdavo vandeniu virtos košės, sumaišytos su geriausios kokybės žaliu medumi.“
„Jis taip pat vakarieniaudavo septintą valandą arba kiek anksčiau: pirmiausia valgydavo daržoves, po to paragauja žuvies ar paukštienos. Vakare jis įprastai valgydavo tik duoną, suvilgytą atskiestu vynu.“
Galenas mini ir Telefo maudymosi įpročius, kurie šiandien kai kam galėtų pasirodyti neįprasti. Telefas kasdien rinkdavosi masažą su alyvuogių aliejumi, o maudydavosi tik kelis kartus per mėnesį:
„Žiemą jis maudydavosi du kartus per mėnesį, vasarą – keturis. Tarpiniais sezonais – tris kartus per mėnesį. Tomis dienomis, kai nesimaudydavo, apie trečią valandą būdavo įtrinamas aliejumi ir trumpai pamasažuojamas.“
Antrasis Galeno minimas pavyzdys – gydytojas Antiochas, sulaukęs daugiau nei 80 metų. Pasak Galeno, Antiocho mityba taip pat buvo kukli. Ryte jis dažniausiai valgydavo skrudintą duoną su medumi. Per pietus – žuvį, paprastai tik „tą, kuri pagaunama prie uolų, ir tą, kuri atkeliauja iš gilesnės jūros“. Vakarienei jis rinkdavosi „košę su oksimeliu (acto ir medaus mišiniu) arba paukštieną su paprastu padažu“.
Be paprastos mitybos, Antiochas kas rytą išeidavo pasivaikščioti. Jam patikdavo ir pasivažinėjimai vežimu, o kartais tarnai nešiodavo jį kėdėje po miestą.
Galenas priduria, kad Antiochas atlikdavo „senam žmogui tinkamus pratimus“:
„Vienas dalykas, kurį reikėtų daryti su vyresnio amžiaus žmonėmis anksti ryte kaip mankštą: po įtrynimo aliejumi leisti jiems pasivaikščioti ir atlikti pasyvius pratimus, nepervarginant, atsižvelgiant į vyresnio žmogaus galimybes.“
Galenas daro išvadą, jog tokia rutina, tikėtina, prisidėjo prie Antiocho geros savijautos iki pat gyvenimo pabaigos:
„Taip savimi rūpindamasis senatvėje, Antiochas išliko iki pat galo – neaptemdytais pojūčiais ir tvirtomis visomis galūnėmis.“
Galenas pabrėžia, kad Telefas ir Antiochas turėjo akivaizdžių bendrumų: valgė nedaug kartų per dieną, rinkosi paprastą maistą (laukinę mėsą, pilno grūdo produktus, duoną, medų) ir kasdien išlikdavo aktyvūs.
Žinoma, ne visi gali sulaukti 100 metų ar daugiau – tai puikiai suprato ir patys graikai bei romėnai. Vis dėlto Lukianas savo esė apie aštuoniasdešimtmečius siūlo paguodą:
„Bet kurioje žemėje ir bet kokiame klimate ilgaamžiai buvo tie, kurie laikėsi tinkamo fizinio aktyvumo ir sveikatai labiausiai tinkančios mitybos.“
Lukianas patarė mėgdžioti žmonių, gyvenusių ilgai ir sveikai, gyvenimo būdą, jei norime pasiekti panašų rezultatą. Tad, jei būtumėte gyvenę Romoje II amžiuje, tokie žmonės kaip Telefas ir Antiochas – visą gyvenimą pasirinkę paprastą mitybą ir kasdienį aktyvumą – būtų laikyti sektinais pavyzdžiais.
Autorė – „The University of Western Australia“ Klasikos ir senovės istorijos dėstytoja Konstantine Panegyres. Straipsnis parengtas pagal „The Conversation“ publikaciją.
