Tęsiantis kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose, o Lietuvai neišdėstant aiškios pozicijos dėl galimybių prisidėti prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) misijų šiame regione, ji partnerių yra vertinama kaip aiškios žinios neturinti valstybė, sako buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Sąjungininkai pirmiausia mus ir vertina kaip valstybę, kuri neturi aiškios, koherentiškos, suvokiamos žinios (…). Aš manau, kad mes tada daugiau prarandame nesuformuluodami aiškios žinios, ką Lietuva pasiruošusi daryti, kada tai būtų, galbūt su Estija koordinuotis, galbūt kviesti visų Baltijos šalių bendrą pareiškimą padaryti? Ta galimybė, man atrodo, yra arba prarandama, arba gal jau ir prarasta“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.
„Turėdami tą tokią nekoherentišką diskusiją viduje mes nesiunčiame tikslingo signalo ne tik JAV, bet ir Europos partneriams. Sakykime, vokiečiams antakiai turbūt irgi pakyla: ka jūs bandote padaryti? Ir mes prarandame abiejuose frontuose – nesusideriname nei su amerikiečiais, nei su kitais artimiausiais partneriais, vokiečiais“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, nuo karo pradžios vasario 28 d. Hormūzo sąsiauris, kuriuo vyksta penktadalis pasaulinio naftos ir gamtinių dujų transporto, faktiškai yra blokuojamas Irano. Be to, Iranas atakavo naftos infrastruktūrą keliose Persijos įlankos šalyse bei tanklaivius. Dėl to smarkiai išaugo dujų ir naftos kainos.
Pastarosiomis dienomis JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuolat skundėsi, kad didžiosios pasaulio valstybės atsisako siųsti karo laivus, kad šie lydėtų tanklaivius siauru vandens keliu į Persijos įlanką ir iš jos, kuris yra itin svarbus naftos transportavimui.
Antradienį jis pareiškė, kad partneriai, nesuteikę pagalbos, padarė „labai kvailą klaidą“ ir atitinkamų šalių poziciją pavadino „labai šokiruojančia“. Kartu jis tinkle „Truth Social“ rašė, kad JAV nė nereikia sąjungininkų paramos.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
