Yra posakis, kad viena kregždė pavasario neatneša. Tačiau žydinti forzitija dažnai tampa tikru šiltojo sezono starto ženklu: krūmas labai anksti nusidažo ryškiai geltona spalva, kuri daugeliui asocijuojasi su nauja energija ir galutiniu žiemos atsisveikinimu. Vis dėlto reikia žinoti, kad forzitijos žydėjimas neretai būna trumpas ir greitai praeinantis. Laimei, yra keli paprasti būdai, padedantys šį laiką pailginti.
Pirmosios šiltesnės dienos, daugiau šviesos, ir sode jau galima stebėti vieną įspūdingiausių pavasario vaizdų. Forzitijos žiedai pasirodo vieni pirmųjų sezone ir dažnai pražysta dar prieš išsiskleidžiant lapams. Dėl šios savybės krūmas iškart patraukia dėmesį, o jo vaizdas po ilgos žiemos daugeliui pakelia nuotaiką.
Nors forzitija nėra lepūs augalas, tinkamos sąlygos tiesiogiai lemia žydėjimo trukmę ir gausą. Geriausiai ji auga saulėtoje vietoje, gali pakęsti ir dalinį pavėsį. Kuo daugiau saulės, tuo daugiau žiedų ir ryškesnė jų spalva.
Dirva turėtų būti derlinga, vidutiniškai drėgna ir laidi vandeniui. Nors krūmas prisitaiko prie įvairių sąlygų, skurdžioje ir sausoje žemėje jis neatsiskleis visu grožiu. Taip pat svarbu forzitiją sodinti nuo stipraus vėjo apsaugotoje vietoje, nes gūsingas vėjas paspartina trapių žiedų byrėjimą.
Vienas svarbiausių darbų, nuo kurio priklauso vešlus žydėjimas, yra forzitijos genėjimas. Esminis dalykas – tinkamas laikas. Krūmą reikėtų trumpinti iškart po žydėjimo, nes žiedinius pumpurus kitam sezonui forzitija pradeda formuoti jau vasarą. Jei augalą apkarpysite rudenį ar labai anksti pavasarį, neteksite dalies būsimų žiedų.
Genėjimo visiškai atsisakyti nereikėtų. Reguliarus senesnių, sumedėjusių ūglių pašalinimas skatina augalą leisti naujus, kurie dažniausiai žydi gausiausiai. Taip krūmas atrodo tvarkingiau, neperauga į šonus ir paprastai žydi ilgiau bei intensyviau.
Tręšiant forzitiją lengva persistengti. Sezono pradžioje svarbu nepiktnaudžiauti azoto trąšomis – jos skatina lapiją, bet gali sumažinti žydėjimą. Todėl verta rinktis natūralesnes priemones, kurios gali pailginti žydėjimą net maždaug savaite, neapkraunant augalo per didele trąšų doze.
Vienas paprasčiausių triukų – aplink krūmą į žemę įkasti smulkiai supjaustytų bananų žievių. Jose gausu kalio ir fosforo, kurie padeda augalui ir gali paskatinti gausesnį bei ilgesnį žydėjimą.
Dar vienas sprendimas – naminis mielių „naujas“ forzitijai. Reikia apie 100 g mielių ištirpinti 1 litre vandens, įmaišyti 1 šaukštą cukraus ir palikti maždaug dviem valandoms. Tuomet mišinį praskiesti švariu vandeniu santykiu 1:10 ir juo palaistyti dirvą aplink krūmą. Toks natūralus tirpalas sustiprina augalą ir gali padėti žiedams ilgiau išsilaikyti ant šakelių.
