Valgomieji burokėliai – daržo klasika, tačiau derliaus dydį ir skonį dažnai lemia ne trąšos, o paprasti sėjos sprendimai. Šią daržovę galima sėti dviem etapais: ankstyvesniam lapų derliui ir vėlesniam, skirtam šakniavaisiams.
Burokėlių sėjos laikas
Pirmasis sėjos terminas paprastai būna balandžio vidurys–gegužės pradžia. Taip sėjama tuomet, kai norima ankstyvo jaunų burokėlių su lapais derliaus. Šie lapai ir jaunos šaknelės tinka sriuboms, šaltibarščiams ar kitoms pavasarinėms vakarienėms.
Pagrindinis burokėlių sėjos laikas – maždaug nuo gegužės vidurio iki birželio pabaigos. Tokiu atveju šakniavaisiai dažniausiai būna paruošti derliui rugsėjo–spalio mėnesiais.
Tinkamos burokėlių veislės
Prieš sėją verta pasidomėti veislėmis – kai kurios jų atsparesnės ligoms ir kenkėjams, o šakniavaisių forma bei skonis gali pastebimai skirtis. Tarp dažniau minimų veislių:
- „Opolski“ – vidutinio ankstyvumo veislė su didesniais cilindriškais šakniavaisiais, vertinama dėl skonio.
- „Wodan“ – labai ankstyva veislė, greitai auganti, tinkama sėti tiek lauke, tiek pridengus.
- „Egipski“ – ankstyva ir derlinga veislė, formuojanti kiek plokštesnius, gana didelius, tamsiai raudonus šakniavaisius.
- „Jawor“ – vėlyvesnė veislė, pasižyminti derlingumu ir geru atsparumu ligoms.
- „Alto“ – ankstyva veislė, dažnai užauginanti šiek tiek pailgesnius šakniavaisius, išsiskiria švelnesniu skoniu.
- „Tonda di Chioggia“ – ankstyva itališka veislė, kurios šakniavaisio pjūvyje matomas būdingas baltai raudonas spiralinis raštas.
Kaip teisingai sėti burokėlius į dirvą?
Sėjant į atvirą gruntą svarbiausia – teisingi atstumai. Jei burokėliai pasėjami per tankiai, šakniavaisiai gali deformuotis, tapti kietesni, prastesnės tekstūros. Todėl sėklas (gniužulėlius) eilėje rekomenduojama dėti kas 5–10 cm, o tarp eilių palikti apie 30–40 cm.
Sėjos gylis turėtų būti maždaug 3 cm. Geriausiai burokėliai auga lengvesnėje, gerai praleidžiančioje vandenį dirvoje, kurią verta praturtinti kompostu. Taip pat svarbi vieta – burokėliai geriausiai auga saulėtose lysvėse.
Priežiūra po sėjos
Po sėjos būtinas reguliarus laistymas. Iki sudygimo dirva turėtų išlikti nuolat lengvai drėgna, nes būtent šiame etape drėgmės svyravimai gali sulėtinti dygimą.
Jei sėjama anksčiau, burokėlius iki sudygimo galima pridengti agroplėvele (agrodanga) – tai padeda sėjinukams greičiau pasirodyti dirvos paviršiuje.
Kai daigai užaugina 2–3 tikruosius lapelius, verta juos praretinti. Šio darbo tikslas – palikti tinkamus tarpus, kad augalai nekonkuruotų tarpusavyje. Po retinimo tarp burokėlių dažniausiai paliekama apie 10–15 cm.
Ne mažiau svarbu reguliariai ravėti. Ankstyvoje augimo fazėje burokėliams reikia daugiau maisto medžiagų, o piktžolės dėl jų konkuruoja. Jei lysvė bus užžėlusi, tai gali neigiamai atsiliepti derliui.
