Kopūstas lapinis (kale) – išskirtinė kopūstų rūšis, atpažįstama iš garbanotų, raukšlėtų lapų. Jis buvo auginamas dar senovėje – ir kaip maistinis, ir kaip dekoratyvinis augalas. Nors lapinis kopūstas tikrai puošnus, didžiausia jo vertė slypi poveikyje sveikatai: lapuose gausu antioksidantų, jis yra puikus vitamino K, vitamino C ir beta karoteno šaltinis. Kaip ir brokoliai ar žiediniai kopūstai, jis taip pat turi sulforafano – junginio, siejamo su organizmo detoksikacijos procesais ir vėžinių susirgimų rizikos mažinimu.
Sveiki žmonės, norintys palaikyti gerą savijautą, lapinį kopūstą gali įtraukti į mitybą tada, kai tik norisi. Dėl didelio skaidulų kiekio ir nedidelio kaloringumo jis tinka ir svorį mažinantiems. Antioksidantai svarbūs onkologinių ligų prevencijai, taip pat prisideda prie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos. Mokslininkai daug dėmesio skiria sulforafanui: manoma, kad jis gali padėti saugoti nervų sistemą, stiprinti kraujagysles, prisidėti prie kraujospūdžio kontrolės ir mažinti MTL (blogojo) cholesterolio kiekį kraujyje. Lapiniame kopūste esanti geležis gali padėti mažinti mažakraujystės riziką, o vitaminas C gerina šio mikroelemento įsisavinimą.
Be to, lapiniame kopūste yra liuteino ir zeaksantino – natūralių „filtrų“, padedančių saugoti akių tinklainę nuo UV spinduliuotės bei nuovargio, kurį sukelia mėlyna šviesa. Todėl žmonėms, kurie daug valandų per dieną praleidžia prie kompiuterio, šią daržovę verta dažniau įtraukti į mitybą. Lapinis kopūstas taip pat tinka šarminės mitybos principų besilaikantiems žmonėms, nes gali padėti palaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Vaisių ir daržovių kokteilis su lapiniu kopūstu ar lengvos salotos pusryčiams – paprasti būdai kasdien pasirūpinti natūraliu „detoksu“ ir imuniteto stiprinimu.
Norint išsaugoti kuo daugiau vertingų medžiagų, lapinio kopūsto nereikėtų ilgai kaitinti. Sulforafanas yra jautrus aukštai temperatūrai, todėl daugiausia naudos suteikia žalias lapinis kopūstas – pavyzdžiui, kokteiliuose ar salotose. Vis dėlto švieži lapai dažnai būna kieti ir kartoki. Skonį ir tekstūrą galima greitai pagerinti: lapus apšlakstykite citrinų sultimis arba alyvuogių aliejumi ir lengvai pamasažuokite rankomis – jie suminkštės, praras šiurkštumą ir taps švelnesnio skonio. Taip pat verta prisiminti, kad vitaminai A ir K bei beta karotenas tirpsta riebaluose, todėl lapinį kopūstą naudinga derinti su avokadu, riešutais ar kokybiškais aliejais.
Vis dėlto ši daržovė tinka ne visiems. Dėl joje esančių goitrogenų žalias lapinis kopūstas nerekomenduojamas žmonėms, turintiems skydliaukės sutrikimų – tokiais atvejais geriau jį termiškai apdoroti, pavyzdžiui, kepti traškučius ar virti sriubą. Atsargūs turėtų būti ir sergantys inkstų akmenlige, nes lapiniuose kopūstuose yra oksalatų. Kadangi didelis vitamino K kiekis gerina kraujo krešėjimą, ši daržovė gali būti netinkama žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus.
Ši informacija pateikiama švietimo tikslais ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl mitybos ar sveikatos sprendimų pasitarkite su specialistu.
