Diskusijoms dėl Lietuvos oro erdvės apsaugos stiprinimo įgaunant pagreitį, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad svarbiausi sprendimai jau įgyvendinti, o naujos sistemos artimiausiu metu dar labiau sustiprins situaciją. Pasak jo, pagrindiniai pirkimai, kurie buvo numatyti, jau atlikti, o papildomi procesai vis dar vykdomi.
Ministras nurodė, kad trumpojo nuotolio radarai, kurių Lietuva laukė, turėtų pasiekti šalį dar šį balandį. Tuo metu dalis kitų technologinių sprendimų jau veikia – pasyvūs radarai yra įdiegti, o šiuo metu vyksta jų integracija į bendrą gynybos sistemą.
Tai reiškia, kad artimiausiu metu turėtų pagerėti bendras oro erdvės stebėjimo efektyvumas.
Vis dėlto pats ministras pripažįsta, kad esami pajėgumai dar nėra pakankami. Siekiama ne tik užtikrinti bazinį saugumą, bet ir ženkliai išplėsti stebėjimo galimybes, kad būtų galima laiku identifikuoti įvairius objektus.
Dėl to kariuomenei ir specialistams jau suformuluotos papildomos technologinės užduotys – ieškoma sprendimų, kokių dar sensorių ar sistemų reikėtų.
Šie svarstymai dar labiau suaktyvėjo po neseniai įvykusio incidento Varėnos rajone, kai į Lietuvos teritoriją įskrido ir nukrito dronas. Vėliau paaiškėjo, kad jis buvo ukrainietiškos kilmės, tačiau svarbiausias klausimas kilo dėl to, jog šis objektas nebuvo užfiksuotas radarų.
Šis atvejis sukėlė nemažai diskusijų apie realų šalies oro gynybos pasirengimą.
Po šio incidento premjerė Inga Ruginienė atkreipė dėmesį į tai, kad modernių gynybos sistemų įsigijimas nėra greitas procesas. Anot jos, reikalingos technologijos yra sudėtingos, jų tiekimas užtrunka, o pilnas pajėgumas planuojamas pasiekti tik apie 2030 metus.
Tuo metu R. Kaunas pabrėžia, kad dalis radarų, užsakytų dar praėjusiais metais ir šių metų pradžioje, jau pasiekė Lietuvą. Likusių sistemų tikimasi sulaukti artimiausiais metais – laikotarpiu nuo 2026 iki 2028 metų.
Tai rodo, kad oro gynybos stiprinimas vyksta etapais, o galutinis rezultatas bus pasiektas tik per ilgesnį laiką.
Bendra situacija atskleidžia, kad nors pažanga vyksta, oro erdvės apsauga išlieka vienu jautriausių klausimų. Technologijų diegimas, jų suderinimas ir papildomų sprendimų paieška tampa prioritetu, siekiant užtikrinti, kad panašūs incidentai ateityje būtų pastebėti ir įvertinti laiku.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
