Daržininkai rekomenduoja: lauko pomidorų veislės, kurios atsparios ligoms ir duoda gausų derlių
Lauke auginami pomidorai dažniau nukenčia nuo ligų nei tie, kurie auga šiltnamiuose. Šiluma, drėgmė ir nepakankama oro cirkuliacija sudaro palankias sąlygas grybams ir bakterijoms.
Kokios ligos dažniausiai puola lauke auginamus pomidorus?
Pavojingiausia liga – bulvių maras, kurį sukelia grybas Phytophthora infestans. Jis ypač sparčiai plinta vėsiomis ir lietingomis vasaromis. Ant lapų atsiranda vandeningos, tamsios dėmės, kurios greitai apima visą augalą. Pažeisti vaisiai paruduoja, sukietėja, o negydoma infekcija per kelias dienas gali sunaikinti visą derlių.
Dar viena dažna problema – alternariozė (sausoji lapų dėmėtligė), kurią sukelia grybas Alternaria solani. Ji dažniau pasireiškia, kai vyrauja aukštesnė temperatūra, o lietų keičia sausros periodai. Liga išduoda tamsiai rudos, koncentriškos dėmės ant lapų – vėliau lapai džiūsta ir trupa. Ant vaisių, ties koteliu, gali formuotis juodos, įdubusios dėmės.
Pomidorai lauke taip pat neretai serga pilkuoju puviniu, stiebo pagrindo puviniu ar septorioze. Rizika ypač išauga, kai krūmeliai pasodinti per tankiai ir laistomi iš viršaus, o ne ties šaknimis.
Vienas paprasčiausių būdų sumažinti užsikrėtimo tikimybę – sėjomaina: toje pačioje vietoje pomidorų nereikėtų auginti 3–4 metus.
Lauko pomidorai: ligoms atsparesnės veislės
Patikimiausia prevencija – tinkamai pasirinkta veislė. Yra nemažai veislių, kurios gerai prisitaiko prie mūsų klimato ir pasižymi didesniu atsparumu dažniausioms ligoms.
„Awizo“ F1
Viena atsparesnių žemaūgių veislių. Tai savikūnis (augimą pats užbaigiantis) pomidoras su gana lanksčiu stiebu, todėl dažniausiai nereikalauja parišimo. Derėti pradeda anksti – maždaug po 65–75 dienų nuo pasodinimo. Vaisiai cilindro formos, apie 80–90 g svorio. Ši veislė laikoma atsparesne bulvių marui, verticiliozei ir bakterinei dėmėtligei, puikiai tinka konservavimui.
„Rumba Ożarowska“
Patikrinta, ankstyva ir itin derlinga veislė, vertinama dėl atsparumo dažniausioms ligoms. Vaisiai vidutinio dydžio (apie 90 g), jie neplyšta, išsiskiria sodria spalva, o taip pat pasižymi didele vitamino C koncentracija.
„Henryk“ F1
Ieškantiems avietinio tipo pomidorų rekomenduojama rinktis šią veislę. Tai aukštaūgė, vidutinio vėlyvumo veislė, žinoma dėl atsparumo bulvių marui ir gebėjimo pakelti prastesnes oro sąlygas. Vaisiai dideli, apvalūs, apie 180–220 g, sultingi ir aromatingi.
„Koralik“
Išsiskiria tarp vyšninių (cherry) pomidorų: augalai auga stipriai, o vaisiai smulkūs, ryškiai raudoni. Veislė vertinama dėl atsparumo bulvių marui ir nedidelių dirvožemio reikalavimų. Tinka auginti ne tik darže, bet ir didesniuose vazonuose balkone.
„Jawor“
Tradicinis lauko pomidoras, savikūnis, tvirtesnio stiebo. Vaisiai apvalūs, be „peties“, apie 100 g, atsparūs trūkinėjimui. Ši veislė laikoma lengvai auginama ir daugelio daržininkų išbandyta per ilgus metus.
Sėti daigus patiems ar pirkti sodinukus – kas geriau?
Prieš sezoną dažnas renkasi: pomidorus sėti patiems ar įsigyti jau paaugintus sodinukus. Abu variantai turi savų privalumų.
Sėjant patiems, galima visiškai kontroliuoti veislę ir daigų kokybę. Sėklos kainuoja nedaug – už kelis eurus gaunama medžiaga keliolikai augalų. Be to, galima rinktis retesnes veisles ir būti tikresniems, kad augalai nebuvo per daug „pastiprinti“ chemija. Vis dėlto reikės vietos namuose, šviesios palangės arba papildomo apšvietimo, taip pat reguliaraus laistymo ir tinkamo sėjos laiko.
Perkant sodinukus sutaupoma laiko ir nereikia rūpintis daigų auginimo sąlygomis, todėl tai patogu pradedantiesiems. Tačiau šis sprendimas kainuoja brangiau, o veislių pasirinkimas dažnai būna ribotas – prekiaujama populiariausiais pomidorais. Taip pat ne visada aišku, ar sodinukai buvo grūdinti. Neužgrūdinti augalai, pasodinti į atvirą gruntą, gali ilgai adaptuotis arba net sunykti.
Kaip sodinti ir prižiūrėti pomidorus lauke?
Lauko pomidorus sodinkite palikdami 50–60 cm tarp augalų (žemaūgėms veislėms) arba 60–80 cm (aukštaūgėms). Tarpueiliai turėtų būti 70–100 cm – erdvė užtikrina geresnę oro cirkuliaciją ir mažina grybelinių ligų riziką.
Dirva turėtų būti derlinga, humusinga, pH 6,0–6,8. Rudenį ją verta praturtinti kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu. Pavasarį galima papildomai įterpti kompleksinių trąšų daržovėms.
Vieta turi būti saulėta: pomidorams reikia mažiausiai 6–8 valandų tiesioginės saulės per dieną. Geriausia rinktis nuo vėjo apsaugotą, pietinę pusę. Pomidorų nerekomenduojama sodinti šalia bulvių, nes ligos tarp šių augalų plinta ypač lengvai.
Laistykite reguliariai, tačiau tik prie šaknų – šlapi lapai yra tiesiausias kelias į grybelines ligas. Geriausia laistyti ryte, kad iki vakaro augalai spėtų apdžiūti. Sezono metu dažnai prireikia apie 3–5 litrų vandens vienam augalui kas 2–3 dienas, priklausomai nuo oro.
Tręšti rekomenduojama kas 2–3 savaites kompleksinėmis trąšomis, kuriose daugiau kalio ir fosforo. Azoto perteklius skatina vešlią lapiją, tačiau gali mažinti derėjimą.
