Po vandeniu slypėjo tūkstantmečių istorija: Graikijoje rastos laivų nuolaužos keičia istorijos suvokimą

Prie Graikijos salos Karpatos krantų mokslininkai aptiko išskirtinį povandeninį radinį – laivų nuolaužų sankaupą, kuri tampa itin vertingu šaltiniu, padedančiu suprasti laivybą Egėjo jūros regione.

Tyrimus vykdė Graikijos Kultūros ministerija kartu su tarptautinėmis povandeninių archeologų komandomis. Jūros dugne netoli Karpatos ir kaimyninės Kasos salos jie užfiksavo dešimtis reikšmingų objektų. Intensyvių paieškų metu atlikta daugiau kaip 120 nėrimų – nuo kelių iki keliasdešimties metrų gylyje. Tai leido sudaryti vieną detaliausių šio regiono povandeninio paveldo žemėlapių.

Įspūdingiausias atradimas – mažiausiai penkios skirtingų laikotarpių laivų nuolaužos. Dalis jų siekia antiką, kitos priskiriamos Bizantijos laikotarpiui, o viena – net naujiesiems laikams. Toks laikotarpių spektras rodo, kad šios vietovės vandenys buvo intensyviai naudojami daugiau nei 2600 metų – nuo VII a. pr. m. e. iki XIX a.

Archeologai šią teritoriją vadina savotišku laivų kapinynu: palyginti nedidelėje zonoje susitelkę daugelio skirtingais amžiais nuskendusių laivų pėdsakai. Be pačių nuolaužų, rasta ir daug artefaktų, tarp jų – transportinių amforų, kurios kadaise buvo naudojamos vynui, alyvuogių aliejui ir kitoms prekėms gabenti. Šie radiniai leidžia mokslininkams tiksliau atkurti senovinius prekybos maršrutus, kirtusius Egėjo jūrą.

Ypač dėmesį patraukė vienoje tyrimų zonoje aptikta daugiau kaip 20 Bizantijos laikotarpio inkarų. Tokia jų koncentracija leidžia manyti, kad apylinkės galėjo atlikti svarbią uosto funkciją arba būti intensyviai naudojamos kaip laivų sustojimo vieta vėlyvojoje antikoje. Be to, užfiksuotos ir senųjų uosto įrenginių liekanos, dar labiau sustiprinančios prielaidą, jog tai buvo reikšmingas prekybos ir logistikos mazgas.

Pasak ekspertų, šio atradimo vertė slypi ne tik radinių gausoje, bet ir jų įvairovėje bei išlikimo būklėje. Vienoje vietoje pavyko užfiksuoti nenutrūkstamą jūrinės veiklos seką, trukusią daugiau nei du su puse tūkstančio metų – tai retenybė net viso Viduržemio jūros baseino mastu.

Karpatos ir Kasos regionas nuo seniausių laikų buvo svarbių prekybos kelių sankirtoje, jungusioje Graikiją, Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką. Prekes gabenę laivai nuolat plaukiojo šiais vandenimis, tačiau staigūs orų pokyčiai, uolėtas dugnas ir stiprios srovės neretai baigdavosi jūrinėmis nelaimėmis. Būtent tai, mokslininkų teigimu, ir paaiškina, kodėl šioje vietoje susiformavo tokia gausi nuolaužų sankaupa.

Šaltinis: „Ekathimerini“.