Sveikata prasideda nuo mitybos: dietologo patarimai ką valgyti, kad širdis dirbtų stabiliau
Norint pasirūpinti sveika širdimi ir stabilesniu jos ritmu, verta atkreipti dėmesį į kasdienį racioną. Pasak mitybos specialisto, kai kurie produktai, ypač turintys magnio ir kalio, gali prisidėti prie mažesnės prieširdžių virpėjimo – vienos dažniausių aritmijų – rizikos.
Apie širdies ritmo sutrikimus ir maisto produktus, kurie, reguliariai vartojami, gali padėti palaikyti tinkamą širdies ritmą, kalba dietologas Bartekas Kulczyńskis. Jis dalijasi informacija apie mitybos pasirinkimus ir jų ryšį su sveikata.
Specialistas nurodo, kad yra įgijęs daktaro laipsnį maisto technologijos ir mitybos srityje. Jis pabrėžia, kad nėra gydytojas, tačiau yra parengęs dešimtis mokslinių publikacijų, o nuo 2018 metų dirba universitete ir dėsto dietetikos bei maisto technologijos studentams.
Dietologas teigia, kad Lenkijoje su prieširdžių virpėjimu gyvena apie 700 tūkst. žmonių. Pasak jo, 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje ši būklė nustatoma beveik kas ketvirtam.
Jo vertinimu, vienas svarbiausių mitybinių elementų, galinčių padėti mažinti aritmijų, įskaitant prieširdžių virpėjimą, riziką, yra magnis. Remdamasis naujesniais tyrimais, jis teigia, kad žmonėms, kurių organizme magnio trūksta, prieširdžių virpėjimo rizika gali būti iki 85 proc. didesnė.
„Jei kalbėtume skaičiais, tai vidutiniškai rizika gali būti mažesnė maždaug 30–45 proc. Dėl to, siekiant mažinti prieširdžių virpėjimo tikimybę, skatinu su maistu gauti kuo daugiau magnio. Priminsiu, kad daugiausia jo yra tokiuose produktuose kaip miežinės ir grikių kruopos, rudieji ryžiai, moliūgų sėklos, saulėgrąžų sėklos, chia sėklos, migdolai, graikiniai ir lazdyno riešutai, ruginė viso grūdo duona, baltosios pupelės, kakava ir juodasis šokoladas“, – aiškina Bartekas Kulczyńskis.
Kitas svarbus mikroelementas, siejamas su mažesne širdies aritmijų rizika, yra kalis. Remdamasis 2021 metų tyrimų duomenimis, dietologas teigia, kad žmonėms, kurių kalio kiekis per mažas, prieširdžių virpėjimo rizika gali būti maždaug dvigubai didesnė.
„Širdies ląstelėse yra specialūs jonų kanalai, kuriais juda tokie jonai kaip natris, kalcis ir kalis. Natris ir kalcis daugiausia atsakingi už elektrinio impulso susidarymą ir sklidimą, o būtent jis sukelia širdies susitraukimą. Kalis labiau susijęs su ląstelės grįžimu į ramybės būseną po susitraukimo – tai yra su atsipalaidavimu ir elektrinio potencialo stabilizavimu. Kitaip tariant, jis padeda širdies ląstelėms „pailsėti“. Kai kalio per mažai, širdies ląstelės tampa pernelyg dirglios“, – teigia Bartekas Kulczyńskis.
Kalio gausu pomidoruose, burokėliuose, moliūguose, bulvėse, brokoliuose, briuseliniuose kopūstuose, šparaguose, petražolių lapuose, baltosiose pupelėse, bananuose, kiviuose, obuoliuose, avokaduose, apelsinuose, džiovintuose abrikosuose ir slyvose, migdoluose, graikiniuose riešutuose, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose, linų sėmenyse, grikiuose, menkėje, lašišoje, natūraliame jogurte bei kakavoje.
Norint palaikyti širdies ritmą, dietologas taip pat pataria dažniau rinktis maistą, kuriame gausu omega-3 riebalų rūgščių. Tarp tokių produktų jis mini jūrines žuvis, pavyzdžiui, lašišą, tuną, sardines, skumbrę, silkę ir vaivorykštinį upėtakį.
„Naujesnis 2025 metų antrosios pusės tyrimas parodė, kad geriausias apsauginis poveikis gali būti pasiekiamas tuomet, kai per parą gaunama apie 650 miligramų omega-3 – bendra EPA ir DHA, t. y. eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgščių, suma. Tačiau svarbu tai, kad tame pačiame tyrime pažymėta: farmacinės omega-3 dozės, viršijančios maždaug 1000–2000 miligramų per dieną, gali suveikti priešingai ir riziką didinti“, – nurodo Bartekas Kulczyńskis.
Kaip alternatyvą žuvų omega-3 jis mini augalinius šaltinius – linų sėmenis, chia sėklas, graikinius riešutus, taip pat iš jų gaminamus aliejus.
Dietologas savo vaizdo įraše taip pat akcentuoja, kad prieširdžių virpėjimo prevencijai svarbus ir pakankamas vitamino D kiekis, o esant poreikiui – tinkamai parinkta jo suplementacija.
