Protestuotojai reikalavo būti išgirsti: bet ar valdžia tik imituoja dialogą dėl LRT?
Į protestą prieš naująsias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas atvykęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia nesutinkantis su protestuotojų nuomone, tačiau akcentuoja besidžiaugiantis, kad demokratinėje valstybėje žmonės yra laisvi reikšti savo poziciją. Visgi, anot jo, labai svarbu, kad šioje situacijoje būtų išgirsta ir kita nuomonė.
„Gerai jaučiuosi. Aš manau, kad turi žmonės skirtingas nuomones. Aš matau skirtingus užrašus ant plakatų. (…) Nesutinku su jų nuomone, bet džiaugiuosi, kad gyvename demokratinėje šalyje ir žmonės gali tą nuomonę pareikšti“, – Eltai teigė susitikti su protestuotojais atvykęs J. Olekas.
„Tik būtų gerai, kad girdėtų ir kitą nuomonę, kad galėtų ir kiti galėtų žmonės tą nuomonę išsakyti“, – pridūrė jis.
Parlamento vadovas įsitikinęs, kad LRT pataisas tobulinusi darbo grupė, kuriai jis vadovavo, darbą atliko tinkamai ir įsiklausė į skirtingas nuomones.
„Du mėnesius diskutavome ir kvietėme visus prie keturkampio stalo, tiesa, ne apskrito, Seime. Visi galėjo pasakyti visi galėjo užduoti klausimus, buvo tiesioginės transliacijos diskusijų“, – akcentavo jis.
J. Olekas pabrėžia, kad buvo įsiklausyta ir į ekspertines nuomones. Visgi, pasak Seimo pirmininko, kadangi jos nebuvo tapačios, tobulinant projektą teko ieškoti kompromisų.
„Reikėtų konkrečiai žiūrėti, nes buvo labai daug pasiūlymų, buvo tų pasiūlymų prieštaraujančių vieni kitiems. Ir tada visada reikia surasti kažkokį vidurkį. Ir tas vidurkis dažnai būna, kad ir vieno eksperto pasiūlymas, ir kito eksperto pasiūlymas nepilnai atspindėtas“, – sakė J. Olekas.
„Tai, aš manau, kad mes tikrai bandėme suderinti labai įvairias nuomones, bet išsaugant principus – kad būtų ir laisvas žodis, ir efektyviai naudojamos visuomeninės lėšos, kurias naudoja visuomeninis transliuotojas“, – akcentavo jis.
Seimo pirmininkas įsitikinęs, kad naujausias įstatymo variantas tik dar labiau prisidės prie žiniasklaidos laisvės šalyje saugojimo.
„Aš manau, kad šitas įstatymas galėtų daugiau žurnalistų nepriklausomumo garantuoti. Kad negalėtų vienas generalinis direktorius ar redakcija kažką pasikviesti ar atleisti iš darbo už nuomonę, kaip yra pasitaikę visuomeniniame transliuotojuje iki šiol. Kad daugiau atsakomybės turėtų Taryba, kuri atspindi platesnę nuomonę, įvairių organizacijų atstovavimą ir gali tas nuomones derinti“, – pabrėžė jis.
Prie Seimo trečiadienį prasidėjo protestas prieš naująsias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Keli tūkstančiai į protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“ susirinkusių gyventojų reikalauja politikų atsisakyti siūlymų, pasak jų, keliančių grėsmę žiniasklaidos laisvei.
Susirinkusieji pasisako prieš pirmąjį balsavimą Seime įveikusias įstatymo pataisas ir iš jų neva kylantį siekį politizuoti Lietuvos visuomeninį transliuotoją.
Kaip skelbta, kovą Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Už jį balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 parlamentarai susilaikė.
Naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolikos asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Dėl siūlomų LRT pataisų vyko ne vienas protestas
Pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Protesto iniciatoriai tuomet teigė, kad Seimo valdančioji koalicija dirba prieš valstybę, bet anksčiau ar vėliau esą turės išgirsti protestuotojus. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Po kritikos sulaukusių siūlymų buvo nuspręsta pristabdyti pataisų svarstymą skubos tvarka, Seimo pirmininkas Juozas Olekas subūrė darbo grupę, kurioje buvo parengtas atnaujintas pataisų projektas.
