Lausono puskiparisis vietoj tujų: sužinokite, kodėl jį renkasi vis daugiau sodininkų
Vis dažniau soduose vietoj tujinių gyvatvorių pasirenkamas Lausono puskiparisis. Jis traukia akį tankiu, bet lengvesniu siluetu ir, palyginti su tujomis, dažnai reikalauja mažiau priežiūros. Augalas ypač pasiteisina ten, kur tujos ima prastai atrodyti dėl karščių ar sausros.
Daugelį metų tujos buvo pirmasis pasirinkimas norint sukurti žalią sieną: jos greitai auga, suteikia privatumo ir gerai pakelia karpymą. Tačiau laikui bėgant išryškėjo ir silpnosios jų vietos – ypač tuomet, kai trūksta drėgmės arba užklumpa karščiai. Dėl to vis daugiau žmonių ieško patikimesnės alternatyvos, o tarp jų dažnai minimas būtent Lausono puskiparisis. Jis ištisus metus atrodo dekoratyviai ir neretai geriau prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.
Lausono puskiparisis atrodo lengvai ir natūraliai – gyvatvorė gali būti tokia pat tanki kaip iš tuj
Šis augalas išsiskiria švelniomis, minkštomis šakelėmis ir sodria žaluma. Skirtingai nei tujos, jis dažniausiai nesudaro sunkios, vientisos masės, todėl kiemas atrodo laisvesnis ir gaivesnis. Nepaisant to, Lausono puskiparisis puikiai atlieka pagrindinę funkciją – saugo nuo smalsių kaimynų žvilgsnių.
Dalis veislių auga gana sparčiai ir gerai reaguoja į formavimą, todėl galima sukurti tiek aukštą gyvatvorę, tiek dekoratyvesnius želdinius. Papildomas privalumas – didesnė spalvų įvairovė: nuo ryškiai žalių iki švelniai melsvų atspalvių.
Tujos dažnai kelia problemų – todėl vis daugiau žmonių renkasi atsparesnius augalus
Viena dažniausių bėdų – spyglių ruduojimas, pasireiškiantis trūkstant vandens arba žiemą. Tujos prastai pakelia perdžiūvimą ir greitai praranda išvaizdą, kai sąlygos nėra idealios. Prie to prisideda ligos ir kenkėjai, kurie kartais sunaikina visą pasodintą eilę.
Lausono puskiparisis daugeliu atvejų geriau susitvarko su drėgmės svyravimais. Tai nereiškia, kad jis nereikalauja jokios priežiūros, tačiau dažnai suteikia didesnę „klaidos ribą“. Dėl to žmonės, pavargę nuolat gelbėti tujas, vis dažniau renkasi būtent šį augalą.
Sodinti puskiparisį nesudėtinga – svarbiausia atsižvelgti į kelias taisykles
Geriausia jį sodinti vietoje, apsaugotoje nuo stipraus vėjo, kur netrūktų šviesos. Dirva turėtų būti lengvai drėgna ir pralaidi. Per sunki žemė gali kaupti vandenį, o tai šaknims nėra palanku. Sodinant verta palikti pakankamus atstumus, kad augalai turėtų erdvės augti.
Pasodinus rekomenduojama gausiai palaistyti ir mulčiuoti dirvos paviršių – taip lengviau išlaikyti drėgmę ir pristabdyti piktžolių augimą. Pirmaisiais metais svarbiausias darbas yra reguliarus laistymas, o vėliau augalas dažniausiai tampa atsparesnis.
Genėti galima vieną ar du kartus per sezoną, kad išlaikytumėte norimą formą ir tankumą. Pavasarį pravartu pasirūpinti tręšimu – tai padeda augalui greičiau augti ir išlaikyti intensyvią spalvą. Esant elementariai priežiūrai, Lausono puskiparisis visus metus gali džiuginti sveika išvaizda.
