Ar santykiai švelnėja? EK pirmininkė pasirengusi padėti Vengrijai dėl finansavimo

Vengrijoje po rinkimų formuojasi naujas politinis etapas, kuris gali turėti reikšmingų pasekmių šalies santykiams su Europos Sąjunga. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen jau siunčia aiškius signalus apie pasirengimą bendradarbiauti su naująja valdžia. Tai gali tapti svarbiu žingsniu siekiant atkurti pasitikėjimą tarp Briuselio ir Budapešto.

Ilgą laiką įtempti santykiai tarp ES institucijų ir ankstesnės Vengrijos valdžios lėmė finansinių srautų sustabdymą. Dėl to šalis negavo milijardų eurų paramos, kuri galėjo būti skirta ekonomikos stiprinimui. Dabar atsiranda reali galimybė šią situaciją pakeisti.

Naujoji valdžia, vadovaujama Peterio Magyaro, jau anksčiau akcentavo siekį atkurti ryšius su ES. Tai laikoma viena svarbiausių krypčių siekiant stabilizuoti ekonomiką. Todėl pirmieji žingsniai po rinkimų gali būti itin svarbūs.

ES pasirengusi bendradarbiauti

Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Komisija yra pasirengusi pradėti darbą su naująja Vengrijos vyriausybe kuo greičiau. Jos teigimu, pagrindinis tikslas – pasiekti ilgai lauktą pažangą Vengrijos gyventojų labui. Tai rodo, kad Briuselis mato galimybę atversti naują puslapį.

Pasak Komisijos pirmininkės, bendradarbiavimas gali būti intensyvus ir orientuotas į konkrečius rezultatus. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į užsitęsusias problemas. Abi pusės turi interesą judėti į priekį.

Įšaldytos lėšos ir reformų reikalavimai

Europos Komisija anksčiau įšaldė Vengrijai skirtą finansavimą dėl teisinės valstybės principų pažeidimų. Kritika daugiausia buvo susijusi su viešųjų pirkimų skaidrumu, korupcijos prevencija ir interesų konfliktais. Taip pat buvo keliamas klausimas dėl prokuratūros nepriklausomumo.

U. von der Leyen pabrėžė, kad norint atblokuoti lėšas būtina įgyvendinti reformas. Tai reiškia, kad naujoji valdžia turės imtis konkrečių veiksmų. Tik tuomet finansinė parama galės pasiekti šalį.

Galimi pokyčiai ES politikoje

Komisijos pirmininkė taip pat palietė platesnį klausimą – sprendimų priėmimo tvarką ES. Ji pasiūlė atsisakyti vienbalsiškumo reikalavimo užsienio politikos srityje. Vietoje to siūloma pereiti prie balsų daugumos principo.

Tokie siūlymai gali turėti ilgalaikių pasekmių visai Sąjungai. Jie ypač aktualūs situacijose, kai viena valstybė blokuoja bendrus sprendimus. Vengrijos atvejis pastaraisiais metais buvo vienas ryškiausių pavyzdžių.

Parama Ukrainai ir sankcijų politika

U. von der Leyen išreiškė viltį, kad su naująja Vengrijos valdžia bus lengviau priimti sprendimus dėl paramos Ukrainai. Ankstesnė valdžia buvo blokavusi 90 milijardų eurų paskolą Kyjivui. Tai kėlė įtampą tarp ES valstybių.

Taip pat tikimasi sklandesnio darbo dėl sankcijų Rusijai. Nauja politinė kryptis gali padėti išvengti ilgų derybų ir nesutarimų. Tai svarbu siekiant išlaikyti vieningą poziciją.

Rinkimų rezultatai ir jų reikšmė

Preliminarūs duomenys rodo, kad Peterio Magyaro partija „Tisza“ iškovojo 138 mandatus parlamente. Tuo metu Viktoro Orbano koalicijai prognozuojamos 55 vietos. Tai suteikia naujajai valdžiai tvirtą pagrindą veikti.

Šie rinkimai laikomi vienais svarbiausių nuo demokratinių pokyčių laikotarpio. Rinkėjų aktyvumas siekė net 77,8 proc., o tai rodo didelį visuomenės įsitraukimą. Visa tai sustiprina naujos valdžios legitimumą.

Ekonomikos atsigavimo planai

Peteris Magyaras dar rinkimų kampanijos metu pabrėžė, kad ES lėšų atblokavimas yra vienas svarbiausių jo tikslų. Šios lėšos galėtų tapti reikšmingu postūmiu ekonomikai. Todėl derybos su Briuseliu bus vienas pirmųjų darbų.

Sėkmingas susitarimas galėtų pagerinti investicinę aplinką ir padidinti finansinį stabilumą. Tai svarbu tiek verslui, tiek gyventojams. Artimiausi mėnesiai parodys, ar šie planai taps realybe.