Balsavimas nuo 16 metų stringa: pritrūko lemiamų balsų Konstitucijai pakeisti
Lietuvoje vis dar vyksta diskusijos apie jaunimo įtraukimą į politinius procesus. Nors idėja leisti balsuoti nuo šešiolikos metų sulaukė nemažo palaikymo, galutinis sprendimas kol kas nėra priimtas. Tai rodo, kad visuomenėje ir politikoje nuomonės šiuo klausimu išlieka išsiskyrusios.
Šis klausimas svarbus ne tik dėl rinkimų tvarkos pakeitimų. Jis paliečia platesnę temą – jaunimo vaidmenį valstybės gyvenime ir jų įtaką sprendimų priėmimui. Todėl diskusijos, tikėtina, dar tęsis.
Kol kas aišku viena – sprendimui priimti pritrūko visai nedaug. Tai leidžia manyti, kad ateityje ši iniciatyva gali sugrįžti su nauja jėga.
Nepakako balsų Konstitucijos keitimui
Seimas per pirmąjį priėmimą nepritarė siūlymui leisti šešiolikmečiams balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Už pataisą balsavo 87 parlamentarai, prieš buvo 12, dar 14 susilaikė.
Tam, kad Konstitucijos pakeitimas būtų priimtas, reikėjo bent 94 balsų. Taigi iniciatyvai pritrūko vos kelių balsų, nors palaikymas buvo gana reikšmingas.
Iniciatyvos tikslas
Šios idėjos autorius – socialdemokratas Tomas Martinaitis. Jo teigimu, tokia pataisa padėtų jaunimui anksčiau įsitraukti į politinį gyvenimą. Tai, anot jo, stiprintų demokratinius procesus.
Politikas pabrėžė, kad jauni žmonės, gavę teisę balsuoti anksčiau, labiau domėtųsi valstybės reikalais. Tokiu būdu būtų ugdoma aktyvesnė pilietinė visuomenė.
Kitų šalių pavyzdžiai
Siūlymo šalininkai rėmėsi ir užsienio patirtimi. Kai kuriose Europos valstybėse šešiolikmečiai jau turi teisę balsuoti. Tarp jų – Austrija, Belgija, Estija ir Malta.
Šie pavyzdžiai dažnai pateikiami kaip argumentas, kad tokia praktika gali veikti ir Lietuvoje. Vis dėlto kiekviena šalis sprendimus priima atsižvelgdama į savo kontekstą.
Griežta Konstitucijos keitimo tvarka
Konstitucijos pakeitimams Lietuvoje taikomi aukšti reikalavimai. Tam būtinas ne mažesnis kaip dviejų trečdalių visų Seimo narių palaikymas kiekviename balsavime. Tai reiškia bent 94 balsus.
Be to, tokie projektai turi būti svarstomi du kartus, tarp balsavimų darant ne trumpesnę kaip trijų mėnesių pertrauką. Todėl procesas yra ilgas ir reikalauja plataus politinio sutarimo.
Dabartinė tvarka nesikeičia
Šiuo metu Konstitucijoje aiškiai nustatyta, kad balsavimo teisę turi piliečiai nuo aštuoniolikos metų. Kadangi pataisa nebuvo priimta, ši nuostata lieka galioti.
Artimiausi savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks 2027 metų pavasarį. Kol kas juose dalyvaus tik pilnamečiai rinkėjai, tačiau diskusijos dėl jaunesnių rinkėjų įtraukimo, panašu, dar nesibaigė.
