Daugiau laisvės ar problema? Seimas atmetė siūlymą riboti telefonus mokyklose
Vilniuje Seime svarstytas siūlymas riboti telefonų naudojimą mokyklose nesulaukė pakankamo palaikymo, todėl projektui po svarstymo stadijos nepritarta. Balsavimo rezultatai parodė aiškią nuomonių įvairovę tarp parlamentarų. Sprendimas reiškia, kad iniciatyva toliau nebus vystoma šia forma.
Iš viso balsavime dalyvavo 81 Seimo narys, tačiau už projektą balsavo tik 8, prieš pasisakė 35, o dar 38 susilaikė. Toks pasiskirstymas rodo, kad vieningos pozicijos šiuo klausimu nėra. Dalis parlamentarų pasirinko neapsispręsti.
Pasiūlytos pataisos buvo orientuotos į griežtesnį telefonų naudojimo reguliavimą mokyklose, tačiau tam nebuvo pritarta. Diskusijos dėl šios temos Seime tęsiasi jau kurį laiką. Sprendimas atspindi skirtingus požiūrius į reguliavimą.
Siūlyti ribojimai
Projektą inicijavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Daiva Ulbinaitė kartu su kitais parlamentarais, siūlydami riboti išmaniųjų įrenginių naudojimą mokyklose. Buvo numatyta, kad 1–10 klasių mokiniai negalėtų naudotis telefonais nei pamokų, nei pertraukų metu. Tai būtų buvęs gana griežtas ribojimas.
Vyresnių, 11–12 klasių mokinių atveju siūlyta palikti daugiau lankstumo, leidžiant mokyklų vadovams patiems nustatyti naudojimo tvarką. Tokiu būdu būtų išlaikytas dalinis savarankiškumas. Tačiau pagrindinė kryptis išliko ribojanti.
Pataisų tikslas buvo aiškus – pagerinti mokymosi kokybę ir mokinių rezultatus. Taip pat siekta stiprinti mokinių psichikos sveikatą ir socialinius įgūdžius. Šie argumentai buvo pateikti aiškinamajame rašte.
Vyriausybės pozicija
Tuo pat metu buvo svarstomas ir Vyriausybės parengtas projektas, kuriam pritarė parlamento Švietimo ir mokslo komitetas. Jis numato kitokį požiūrį į problemą. Vietoje vieningo draudimo siūloma suteikti daugiau atsakomybės pačioms mokykloms.
Pagal šį projektą visos ugdymo įstaigos iki rugsėjo turėtų pasirengti savo mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas. Tai leistų atsižvelgti į kiekvienos mokyklos situaciją. Tokia sistema laikoma lankstesne.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pabrėžė, kad dauguma mokyklų jau yra pasirengusios tokias taisykles. Jos teigimu, papildomas įstatyminis reguliavimas tik apsunkintų procesus. Tai buvo vienas pagrindinių argumentų prieš siūlytas pataisas.
Dabartinė tvarka
Šiuo metu sprendimus dėl telefonų naudojimo mokyklose priima pačios ugdymo įstaigos. Jos nustato taisykles savo vidaus dokumentuose. Įstatymo lygmeniu šis klausimas nėra detaliai reglamentuotas.
Toks modelis leidžia mokykloms prisitaikyti prie savo bendruomenės poreikių. Tačiau kartu sukuria skirtingą praktiką skirtingose įstaigose. Dėl to kyla diskusijų dėl vienodumo.
Kol kas ši sistema išlieka galioti. Pokyčiai galimi tik tuo atveju, jei būtų priimti nauji sprendimai. Diskusijos dėl reguliavimo tikėtina nesibaigs.
Tyrimų duomenys
2023 metais „Common Sense Media“ atliktas tyrimas parodė, kad 97 proc. 11–17 metų mokinių naudojo telefonus pamokų metu. Vidutiniškai tam skirta apie 43 minutės per dieną. Tai gana reikšmingas laikas.
Be to, mokiniai per dieną gauna vidutiniškai 237 pranešimus, iš kurių maždaug ketvirtadalis pasiekia juos pamokų metu. Tai daro įtaką dėmesiui ir susikaupimui. Tokie duomenys dažnai minimi diskusijose.
Tyrimai rodo, kad intensyvus telefonų naudojimas gali mažinti mokymosi efektyvumą. Tai viena iš priežasčių, kodėl siūlomi įvairūs ribojimai. Vis dėlto sprendimai šiuo klausimu išlieka diskusiniai.
