Madingos dekoratyvinės žolės: lengvai prižiūrimas ir įspūdingas sodo pasirinkimas
Ar svajojate apie įspūdingą ir originalų sodą, bet gąsdina nuolatinės priežiūros darbai? Tuomet verta rinktis dekoratyvines žoles – jos reikalauja minimalaus dėmesio, gerai pakelia sausrą, greitai auga ir suteikia aplinkai elegancijos bei lengvumo. Šį sezoną ypač madingos spalvotos dekoratyvinės žolės, kurios iš tolo traukia akį ir neretai sukelia kaimynų pavydą.
Dekoratyvinės žolės yra vienas geriausių pasirinkimų sodui, terasai ar balkonui. Jos sparčiai auga, puikiai atrodo kaip dekoratyvūs akcentai ir leidžia ilgiau džiaugtis vasaros nuotaika – dažnai žydi tuomet, kai kiti augalai jau būna peržydėję. Be to, kai kurios rūšys tampa svarbia sodo puošmena ir žiemą.
Daugelį dekoratyvinių žolių galima auginti vazonuose, o dėl savo dydžio jos gali suteikti daugiau privatumo balkone ar terasoje. Auginimas paprastas: paprastai pakanka saulėtos vietos ir laidžios dirvos. Jos gerai ištveria karštį ir sausrą, neretai žydi net tada, kai pamirštama tręšti. Dar vienas privalumas – lengvas dauginimas: pavasarį, po nupjovimo, augalą tereikia atsargiai iškasti ir kerą padalyti į dvi dalis.
Muhlenbergija – egzotiškai atrodanti dekoratyvinė žolė, žavinti puriu, it cukraus vata primenančiu keru. Ypač įspūdingai atrodo rožinė veislė. Vasaros pabaigoje šis augalas tampa tikra sodo žvaigžde: žydėjimas prasideda rugpjūčio pabaigoje ir tęsiasi apie 8 savaites.
Muhlenbergiją auginti nesudėtinga. Ji mėgsta saulėtą vietą ir laidžią dirvą, yra atspari sausrai. Nors ji pakankamai atspari šalčiui, prieš žiemą augalą reikėtų nupjauti – jis peržiemoja šakniastiebių pavidalu. Vasarą suformuoja laisvas, ilgų, siaurų ir standžių lapų kupstas, natūraliai įgauna apvalią formą ir užauga iki maždaug 60 cm.
Japoninė soražolė (Pennisetum) – švelni ir elegantiška žolė, kuri jau daug metų nepraranda populiarumo. Ji atspari šalčiui, sausrai, ligoms ir kenkėjams, todėl puikiai tinka mūsų klimatui. Šį sezoną verta atkreipti dėmesį į dar originalesnę veislę „Red Head“: purpuriniai raudoni, aukšti žiedynai pasirodo vasaros pabaigoje ir atrodo itin efektingai, kontrastuodami su ryškiai žaliais lapais.
Ši dekoratyvinė žolė gali užaugti iki 1,2 m. Net ir lengvas vėjelis priverčia žiedynus banguoti, todėl sodas įgauna gyvumo ir ypatingą nuotaiką. Geriausia ją sodinti pavasarį arba rudenį, paliekant tarp sodinukų didesnius atstumus – bent 50–60 cm.
Dar įspūdingiau atrodo rožiniai pampinių žolių šluotelės. Tai tikras milžinas tarp dekoratyvinių žolių: augalas gana greitai užauga iki 1,5–2,5 m ir suformuoja tankius lanku išlinkusių lapų kupstus. Vasaros pabaigoje išauga didelės šluotelės, dažnai vadinamos lapės uodegomis. Nupjautos prieš žiemą jos tampa ilgaamžėmis ir elegantiškomis interjero puokščių detalėmis.
Pampinė žolė reikalauja daugiau dėmesio karščio ir sausros metu – tuomet ją būtina laistyti. Taip pat rekomenduojama tręšti, kad žydėjimas būtų gausesnis ir ryškesnis. Prieš šalčius augalą reikia nupjauti ir pridengti maždaug 20 cm pjuvenų arba durpių sluoksniu.
Jei norisi ramesnių, subtilių akcentų, verta rinktis kininį miskantą, kuris taip pat gali būti rožinių atspalvių. Jis dėmesį patraukia lengvais, grakščiais, it plazdančiais žiedynais, kurie pasirodo jau rugpjūtį ir sodui suteikia vešlumo, tačiau išlaiko subtilumą.
Miskantas formuoja tankius, kompaktiškus kerus ir gali užaugti iki 1,8 m. Tai puikus pasirinkimas mažiau patyrusiems sodininkams: jis gerai auga net pusiau pavėsyje ir vidutinėse dirvos sąlygose, yra atsparus ligoms bei kenkėjams. Žydėjimo metu šis augalas tarsi „apšviečia“ gėlynus ir akimirksniu patraukia žvilgsnį.
