6200 metų senumo radinys kelia klausimų: milžiniško pastato paskirtis archeologams neaiški
Archeologai Rumunijoje bando įminti neįprasto radinio paslaptį. Šalyje aptikta konstrukcija buvo ištirta ir datuota – mokslininkai nustatė, kad jai apie 6200 metų. Tačiau net ir tai neatsakė į svarbiausią klausimą: kam ji buvo skirta.
Pastatas, kaip teigiama tyrimuose, iškilo apie 4000 metus prieš mūsų erą ir siejamas su Kukutenio–Tripolės kultūra – viena pažangiausių neolito Europos civilizacijų. Šios kultūros arealas apėmė dabartinės Rumunijos, Moldovos ir Ukrainos teritorijas.
Objektas rastas Stăuceni-Holm gyvenvietėje. Mokslininkų vertinimu, joje galėjo gyventi tik keli šimtai žmonių, tačiau vis tiek buvo pastatyta maždaug 350 kv. metrų ploto konstrukcija – akivaizdžiai didesnė už visus kitus aplinkinius statinius.
Pastato mastas iškart patraukė ekspertų dėmesį. Jis buvo maždaug tris–penkis kartus didesnis nei įprasti šios gyvenvietės namai. Be to, jo vieta – netoli įėjimo į gyvenvietę ir šalia įtvirtinimų sistemos – leidžia spėti, kad tai nebuvo eilinė gyvenamoji erdvė. Greičiau tai galėjo būti bendruomenei svarbi arba simbolinę reikšmę turėjusi vieta.
Kasinėjimų metu rasta daug artefaktų, kurie dar labiau apsunkina pastato funkcijos aiškinimą. Tarp radinių – keramikos fragmentai, titnaginiai įrankiai, puošnūs indai, taip pat išskirtinė detalė: į dubenį pritvirtinta raižyta jaučio galva. Aptikta ir neaiškios paskirties figūrėlių bei augalinių produktų pėdsakų: grūdų, vaisių, net juodosios drignės sėklų – augalo, turinčio psichoaktyvių savybių.
Būtent pastarasis radinys kelia daugiausia diskusijų. Jis gali reikšti, kad pastatas buvo naudojamas ritualams arba praktikoms, susijusioms su to meto medicina ar tikėjimais. Kita vertus, aiškių įrodymų – pavyzdžiui, altorių ar tipinių kulto vietų požymių – nerasta, todėl tokia hipotezė kol kas lieka nepatvirtinta.
Iš pradžių svarstyta ir kita versija: galbūt tai buvo sandėlis arba bendrai valgymui skirta erdvė. Vis dėlto vėlesni tyrimai šias prielaidas susilpnino – neaptikta aiškių židinių pėdsakų ar sandėliavimui būdingų struktūrų. Tai privertė mokslininkus ieškoti kitų paaiškinimų.
Viena iš hipotezių teigia, kad megastruktūra galėjo būti bendruomenės sprendimų priėmimo vieta – primityvus administracinis centras ar susirinkimų erdvė. Kita galimybė – tai galėjo būti elito arba privilegijuotos grupės rezidencija. Dar viena interpretacija akcentuoja patį tokio statinio egzistavimo faktą: jis galėtų rodyti besiformuojančią socialinę nelygybę ir sudėtingėjančią bendruomenės organizacinę struktūrą.
Tokių konstrukcijų Kukutenio–Tripolės kultūros kontekste rasta nedaug. Tačiau tai, kad panašūs pastatai aptinkami ir mažose gyvenvietėse, ir gerokai didesniuose centruose, gali būti svarbus signalas. Gali būti, kad tokios megastruktūros buvo nuolatinė socialinio gyvenimo dalis, o ne išskirtiniai statiniai tik didžiausiuose žmonių telkiniuose.
Šaltinis: „PLOS One“
