Konservatorius Kasčiūnas ragina veikti nedelsiant: gynybos susitarimas turi būti atnaujintas

Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie vieną esminį klausimą – ar Lietuva iš tiesų turi aiškų, visoms politinėms jėgoms priimtiną planą, kaip gintis krizės atveju. Nors dokumentai egzistuoja, vis dažniau girdimi signalai, kad jų gali nebeužtekti.

Diskusijos kyla ne iš niekur. Keičiasi saugumo situacija regione, auga įtampa tarptautinėje arenoje, o kartu didėja ir poreikis susitarti ne tik formaliai, bet iš esmės.

Būtent todėl vis dažniau pasigirsta siūlymai peržiūrėti senus susitarimus ir juos pritaikyti dabartinėms realijoms.

Siūlo ne tik pasirašyti, bet iš tikrųjų susitarti

Konservatorių lyderis „Laurynas Kasčiūnas“ teigia, kad dabartinis partijų susitarimas dėl gynybos turėtų būti atnaujintas, tačiau ne simboliškai.

Jo teigimu, svarbiausia ne pats dokumentas, o procesas – reali diskusija, kurioje visos parlamentinės partijos galėtų išdėstyti savo pozicijas ir susitarti dėl konkrečių veiksmų.

Politikas akcentuoja, kad tokio pokalbio metu būtų galima ne tik peržiūrėti esamas nuostatas, bet ir atsakyti į klausimą, kaip Lietuva turėtų elgtis skirtingais scenarijais.

Norima platesnio įsitraukimo

Pasak „L. Kasčiūno“, prie šios diskusijos galėtų prisijungti ir prezidentas, kuris galėtų atlikti moderatoriaus vaidmenį.

Toks formatas, jo nuomone, leistų išvengti politinių ginčų ir sutelkti dėmesį į bendrą tikslą – valstybės saugumą.

Ne visi mato poreikį keisti

Vis dėlto ne visi politikai sutinka, kad susitarimą būtina perrašyti.

Krašto apsaugos ministras „Robertas Kaunas“ anksčiau yra teigęs, kad daugiau naudos mato ne dokumentų atnaujinime, o konkrečių sprendimų priėmime.

Kitaip tariant, jo požiūriu, svarbiau veikti čia ir dabar, o ne grįžti prie bendrų deklaracijų.

Premjerė taip pat kalbėjo apie vienybę

Premjerė „Inga Ruginienė“ anksčiau yra užsiminusi, kad gynybos klausimais reikėtų siekti visiško politinio sutarimo.

Jos teigimu, šioje srityje partijų skirtumai turėtų atsitraukti į antrą planą, nes kalbama apie visos valstybės saugumą.

Senasis susitarimas galioja iki 2030 metų

Priminsime, kad dabartinis partijų susitarimas dėl gynybos buvo pasirašytas 2022 metais ir galioja iki 2030 metų.

Jame numatytos trys pagrindinės kryptys – kariuomenės stiprinimas, pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines grėsmes.

Tačiau laikui bėgant atsiranda naujų iššūkių, todėl natūralu, kad kyla klausimas, ar šios nuostatos vis dar pakankamos.

Idėja jau buvo, bet įstrigo

Įdomu tai, kad diskusijos dėl susitarimo atnaujinimo vyko ir anksčiau, tačiau konkrečių sprendimų taip ir nebuvo priimta.

Dabar ši tema vėl grįžta į darbotvarkę, o kartu – ir klausimas, ar šį kartą pavyks pasiekti realų susitarimą.

Akivaizdu viena: kalbant apie gynybą, laikas tampa itin svarbus veiksnys, todėl delsimas gali kainuoti brangiai.