Prieš partijos liniją pasukęs Balsys: pykčiai su žiniasklaida įvardijami kaip kelias į pralaimėjimą

Diskusijos dėl LRT įstatymo pataisų seniai peržengė paprasto teisinio ginčo ribas. Tai jau tapo platesniu politiniu ir visuomeniniu konfliktu, kuriame vis garsiau kalbama apie pasitikėjimą valdžia, žiniasklaidos nepriklausomumą ir tikruosius šių pakeitimų tikslus.

Kuo toliau, tuo labiau matyti, kad įtampa kyla ne tik tarp valdžios ir žurnalistų. Ji persikelia ir į pačią valdančiąją stovyklą, kur dalis politikų ima viešai abejoti, kam viso to iš tiesų reikia.

Būtent tokiame fone socialdemokratų frakcijos narys Linas Balsys prabilo itin atvirai. Jo žodžiuose jau mažai diplomatinio atsargumo, o daug daugiau nerimo, kad dabartinis kelias partijai ir valstybei gali kainuoti gerokai daugiau, nei kai kam šiandien atrodo.

Kritika iš vidaus darosi vis garsesnė

L. Balsys sako ne kartą frakcijos posėdžiuose kėlęs klausimą, kam šios LRT įstatymo pataisos iš tiesų naudingos. Anot jo, atsakymų į esminius klausimus taip ir nebuvo pateikta, nors buvo aiškiai matyti, kad projektas stumiamas į priekį beveik bet kokia kaina.

Parlamentaras teigia iš anksto įspėjęs kolegas, kad tokie veiksmai neišvengiamai sulauks tarptautinės reakcijos. Taip ir nutiko – kritika pasigirdo ne tik Lietuvoje, bet ir iš Europos politinių bei institucinių sluoksnių, o tai, jo vertinimu, socialdemokratams yra labai rimtas signalas.

Ypač nemaloniai, pasak jo, atrodo tai, kad Lietuvos socialdemokratų veiksmai nesulaukia palaikymo net iš jų politinės šeimos Europos Parlamente. Kitaip tariant, vidinis spaudimas didėja, o išorinis fonas darosi vis nepalankesnis.

Įtarimai dėl politinio sandorio

Vienas aštresnių L. Balsio pasvarstymų susijęs su galimu politiniu susitarimu tarp dalies socialdemokratų ir „Nemuno aušros“. Jis sako matantis požymių, kad iniciatyva dėl pataisų kyla ne iš pačių socialdemokratų įsitikinimo, o iš koalicinių sandorių logikos.

Tai, pasak jo, ir paaiškintų, kodėl racionalūs argumentai, kritika bei perspėjimai frakcijos viduje nepadarė didesnės įtakos. Traukinys, kaip pats politikas sako, važiuoja toliau, nors ne vienam jo bendrakeleiviui jau seniai kyla klausimas, kur apskritai važiuojama.

L. Balsys čia mato ne tik taktinę, bet ir reputacinę problemą. Jo vertinimu, partija rizikuoja pati stumti save į politinį susinaikinimą, nes visuomenė gana greitai pajunta, kada valdžia ima elgtis kaip buldozeris.

Frakcijoje abejojančių yra daugiau, bet ne visi kalba viešai

Nors viešai skamba ne tiek daug kritiškų socialdemokratų balsų, L. Balsys tikina, kad skeptiškai nusiteikusių frakcijoje yra daugiau. Tiesiog ne visi ryžtasi tai pasakyti garsiai, nes vieni nenori konfliktuoti, kiti nenori rizikuoti santykiais partijos viduje, o dar kiti gal tiesiog tikisi, kad visa ši istorija kažkaip pati nurims.

Vis dėlto tokia tyla, jo manymu, nėra gera išeitis. Kai klausimas susijęs su žiniasklaidos laisve ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumu, tylus prisitaikymas tampa nebe techniniu sprendimu, o politine laikysena.

L. Balsys net neslepia, kad dalis frakcijos narių galbūt ir balsuotų už pataisas, tačiau širdyje joms nepritaria. Tai skamba gana iškalbingai, nes rodo ne discipliną, o vidinį susiskaldymą, kuris ilgainiui dažniausiai nieko gero neatneša.

Žiniasklaidos laisvė, jo akimis, čia jau tampa centriniu klausimu

Buvęs ilgametis „LRT“ žurnalistas į šį procesą žiūri ne kaip į paprastą valdymo pertvarką. Jis mato daug rimtesnį pavojų – galimą bandymą politiškai paveikti visuomeninį transliuotoją, sukurti daugiau kontrolės svertų ir sumažinti redakcinę laisvę.

Jo palyginimas su Vengrija nėra atsitiktinis. L. Balsys primena, kad ten spaudimas žiniasklaidai prasidėjo ne per vieną dieną ir ne per vieną stambų sprendimą. Viskas vyko etapais, kol galiausiai visuomeninis transliuotojas prarado savo savarankiškumą.

Pasak jo, Lietuvoje situacija dar nėra tokia, tačiau pati kryptis kelia nerimą. Būtent todėl jis mano, kad nereikia ramintis vien tuo, jog „LRT“ kol kas dar sugeba laikytis tvirtai. Spaudimas gali būti lėtas, bet jo pasekmės ilgalaikės.

Visa istorija prasidėjo nuo audito, bet, anot Balsio, nuėjo visai kitu keliu

Politikas taip pat kritiškai vertina tai, kaip buvo pasinaudota Valstybės kontrolės auditu. Jo nuomone, vietoje to, kad būtų ramiai taisomi konkretūs darbo trūkumai, auditas tapo patogia priedanga imtis daug platesnių ir politiškai jautrių pakeitimų.

Jis sako nematantis pagrindo iš esmės ardyti esamą LRT struktūrą vien dėl pastabų, kurias buvo galima išspręsti įprasta darbo tvarka. Tokia logika, jo manymu, tik sustiprina įspūdį, kad tikrieji tikslai slypi ne ten, kur oficialiai rodoma.

Tai ir paaiškina, kodėl visuomenėje kilo tokia stipri reakcija. Kai deklaruojama viena, o daroma visai kas kita, žmonės tai labai greitai pajunta. O kai kalba pasisuka apie laisvą žodį, kantrybės riba tampa dar jautresnė.

Protestai tik stiprins spaudimą

Ši istorija, akivaizdu, dar nesibaigia. Protestai prieš LRT įstatymo pataisas jau sutraukė dideles minias, o kitą savaitę planuojama dar viena akcija. Tai rodo, kad tema neužsidarė komitetų kabinetuose ir nevirto tik siauru politiniu ginču.

L. Balsys mano, kad jei valdantieji toliau skubės ir nesustos bent trumpai persvarstyti krypties, konfliktas tik gilės. O kuo labiau bus ignoruojama visuomenės, žurnalistų ir tarptautinių partnerių kritika, tuo didesnė žala teks ne tik Lietuvai, bet ir patiems socialdemokratams.

Jo žinutė gana paprasta, bet aštri: pyktis su žiniasklaida politikoje dar nieko neatvedė į sėkmę. Trumpam galima pasirodyti stipriam, bet galiausiai tokie sprendimai sugrįžta per rinkėjus, per reputaciją ir per prarastą pasitikėjimą.