Ar tai pagrįsta? Vilnius leidžia tūkstančius reklamai su nuomonės formuotojais
Viešoji komunikacija vis dažniau persikelia į socialinius tinklus, kur auditorijos dėmesys pasiekiamas greičiau ir tiesiogiau. Tai keičia ne tik verslo, bet ir institucijų bendravimo su visuomene būdus.
Tradiciniai kanalai vis dar naudojami, tačiau jie nebėra vieninteliai. Norint pasiekti skirtingas gyventojų grupes, tenka ieškoti lankstesnių sprendimų ir prisitaikyti prie informacijos vartojimo įpročių.
Būtent dėl to vis dažniau pasirenkamas bendradarbiavimas su nuomonės formuotojais. Toks pasirinkimas kelia diskusijų, tačiau kartu rodo aiškų pokytį komunikacijos strategijose.
Kampanijos tikslas
Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu vykdo kampaniją, kurios pagrindinis tikslas – pristatyti naują interneto puslapį „1000darbu.lt“. Jame gyventojai gali vienoje vietoje rasti informaciją apie mieste vykstančius projektus.
Šis puslapis sukurtas tam, kad būtų lengviau sekti pokyčius savo aplinkoje. Interaktyvus žemėlapis leidžia matyti, kokie darbai vyksta konkrečioje seniūnijoje ir kaip keičiasi miestas.
Savivaldybės teigimu, svarbiausia yra pasiekti kuo platesnę auditoriją. Todėl pasirinkta derinti skirtingus komunikacijos būdus, įtraukiant ir socialinius tinklus.
Nuomonės formuotojai – skirtingoms auditorijoms
Kampanijoje dalyvauja penki turinio kūrėjai, tarp jų – Rūta Mikelkevičiūtė, laumeieva, Karolis.earth, Rolandas Mackevičius ir profilis Vilniaus ritmas. Visi jie pasirinkti ne atsitiktinai.
Savivaldybė nurodo, kad svarbus buvo auditorijos dydis, jos sudėtis bei turinio pobūdis. Kiekvienas iš jų pasiekia skirtingas gyventojų grupes, todėl bendrai galima aprėpti platesnį žmonių ratą.
Pavyzdžiui, Rūta Mikelkevičiūtė labiau orientuota į vyresnę auditoriją, o kiti kūrėjai dažniau kalba apie miesto aktualijas, laisvalaikį ar naujas vietas. Tai leidžia informaciją pateikti skirtingais kampais.
Didžiausia suma – Rolandui Mackevičiui
Iš visos kampanijos sumos, siekiančios 6,8 tūkst. eurų be pridėtinės vertės mokesčio, daugiau nei pusė skirta Rolandui Mackevičiui. Jo paslaugos kainavo 3,8 tūkst. eurų.
Savivaldybės teigimu, tai atitinka įprastą tokio turinio kūrimo kainą. Pasirinkimą lėmė ir itin plati auditorija – jį socialiniuose tinkluose seka daugiau nei 342 tūkst. žmonių.
Be to, svarbus ir pasiekiamumas. Jo sukurtas turinys surinko apie 309 tūkst. peržiūrų ir daugiau nei 4,1 tūkst. reakcijų, o „Stories“ peržiūros siekė apie 27 tūkst. kiekvienam įrašui.
Rezultatai yra matomi iš karto
Savivaldybė pabrėžia, kad kampanija davė greitą efektą. Po turinio paskelbimo interneto puslapio lankomumas išaugo daugiau nei 11 kartų, palyginti su ankstesne diena.
Svarbu tai, kad susidomėjimas neišnyko iš karto. Padidėjęs lankytojų skaičius išliko ir vėliau, o tai rodo, kad informacija pasiekė tikslinę auditoriją.
Tokie rezultatai dažnai tampa pagrindiniu argumentu, kodėl pasirenkamas bendradarbiavimas su nuomonės formuotojais. Jie leidžia greitai išmatuoti poveikį.
Diskusijos neišvengiamos
Vis dėlto tokie sprendimai ne visada sutinkami vienareikšmiškai. Daliai visuomenės kyla klausimų dėl viešųjų lėšų panaudojimo ir tokio bendradarbiavimo tikslingumo.
Kita vertus, institucijos vis dažniau akcentuoja pasiekiamumą ir efektyvumą. Jei tikslas – informuoti kuo daugiau žmonių, socialiniai tinklai tampa neišvengiama priemone.
Ši situacija parodo platesnę tendenciją – viešoji komunikacija keičiasi. Ir kartu su ja keičiasi tai, kaip institucijos pasiekia savo auditoriją bei kaip vertinamas jų pasirinktas kelias.
