Priežiūra, sodinimas ir žydėjimo paslaptys: sužinokite, kodėl verta rinktis katžolę
Ieškantiems levandos alternatyvos verta atkreipti dėmesį į katžolę. Tai daugiametė, lengvai auginama gėlė, kuri gausiai žydi ir skleidžia ryškų, dažnai citrininį mėtoms artimą aromatą. Dėl to ji vis dažniau pasirenkama gėlynuose, prie takelių ar terasose.
Katžolė paprastai suformuoja tankius, kompaktiškus kerus, o jos žiedai dažniausiai būna melsvi, violetiniai, kartais rožiniai ar balti. Daug veislių pradeda žydėti vėlyvą pavasarį ir gali džiuginti bangomis iki vasaros pabaigos, jei augalas prižiūrimas ir laiku apkarpomas.
Populiariausios rūšys ir veislės skiriasi aukščiu bei žydėjimo intensyvumu. Pavyzdžiui, katžolė Faasseno dažnai vertinama už itin ryškų kvapą ir dekoratyvius melsvai violetinius žiedus, o kai kurios jos veislės išauga iki maždaug 1 metro. Katžolė taip pat laikoma medingu augalu, todėl ypač tinka tiems, kas nori į sodą privilioti apdulkintojus.
Kur ir kaip geriausia sodinti?
Auginimas paprastai nesudėtingas, tačiau svarbu parinkti tinkamą vietą. Žalių, šviesesnių lapų katžolės dažniau mėgsta derlingesnę, drėgnesnę žemę ir pusiau pavėsį, nors prisitaiko ir prie saikingai saulėtos vietos. Pilkšvų lapų katžolės paprastai geriau jaučiasi saulėje ir lengvame, laidžiame grunte.
Sodinant daigus į dirvą svarbu prieš tai gerai sudrėkinti šaknis. Tarp augalų paliekamas maždaug 40 centimetrų atstumas, kad kerai turėtų vietos plėstis ir geriau vėdintųsi. Įprastai pakanka tręšti kartą per sezoną, o saugiausias pasirinkimas daugeliui gėlynų būna kompostas.
Jei katžolę norite auginti iš sėklų, jos sėjamos šiltesniu laikotarpiu, o sudygimui paprastai reikia kelių savaičių. Sėklos užberiamos plonu žemės sluoksniu ir laikomos šviesioje vietoje, kad daigai nestokotų saulės.
Kodėl ji plinta ir ką daryti?
Katžolė linkusi sparčiai plėstis, todėl reguliari priežiūra padeda išlaikyti tvarkingą formą. Apkarpymas po pirmos žydėjimo bangos dažnai paskatina augalą žydėti dar kartą, todėl tai laikoma vienu paprasčiausių būdų prailginti dekoratyvumą.
Žiemai augalą dažnai paliekama nenukirptą, o pagrindinis nukirpimas atliekamas ankstyvą pavasarį, prie pat žemės. Taip apsaugoma šaknų zona ir kartu paruošiama vieta naujam, tankiam atžėlimui.
Uodai, erkės ir apdulkintojai
Katžolė dažnai minima kaip augalas, kurio kvapas gali mažinti kai kurių vabzdžių, įskaitant uodus, aktyvumą poilsio zonose. Labiausiai išskiriamos aromatingesnės formos, kurių lapai trinant skleidžia intensyvų kvapą. Vis dėlto tai nėra lygu oficialiai registruotoms repelentinėms priemonėms, todėl rezultatas gali skirtis priklausomai nuo veislės, oro ir augalo kiekio.
Kita medalio pusė yra ta, kad katžolė ypač patraukli apdulkintojams. Žydintys kerai vilioja bites, kamanes ir drugelius, todėl ji tinka natūralistiniams gėlynams ir sodams, kuriuose siekiama didinti biologinę įvairovę.
Renkantis augalus prie terasos ar takelių, katžolė gali tapti praktišku levandos pakaitalu: ji dekoratyvi, ištverminga, dažnai gerai pakelia trumpas sausras ir, tinkamai prižiūrima, žydi ilgai. Svarbiausia parinkti saulėtą vietą arba lengvą pusiau pavėsį pagal konkrečią rūšį ir nepamiršti pavasarinio kirpimo.
