Subliuško 50 metų senumo paslaptis: paslaptinga kaukolė suklaidino mokslą
Daugiau nei pusę amžiaus Šiaurės Vokietijoje aptiktas kaukolės fragmentas buvo laikomas vienu mįslingiausių radinių, galinčių rodyti žmonių ir neandertaliečių susimaišymą. Neįprasta kaktikaulio forma kai kuriems tyrėjams atrodė tarsi dviejų skirtingų žmonių rūšių bruožų derinys.
1973 metais Hahnöfersand apylinkėse rastas kaulas buvo siejamas su laikotarpiu, kai Europoje dar gyveno neandertaliečiai, o šiuolaikiniai žmonės jau plito žemyne. Dėl to radinys ilgai figūravo diskusijose kaip galimas tiesioginis dviejų populiacijų kontaktų įrodymas.
Naujas datavimas pakeitė viską
Naujausiame tyrime mokslininkai pritaikė modernesnius radiokarboninio datavimo metodus ir pažangesnę 3D analizę. Rezultatas apvertė ankstesnę interpretaciją: kaulo amžius siekia apie 7 500 metų, todėl jis yra tūkstančiais metų „per jaunas“, kad būtų susijęs su neandertaliečiais.
Neandertaliečiai Europoje išnyko maždaug prieš 40 000 metų, todėl tokio amžiaus radinys negali būti jų ir Homo sapiens hibrido įrodymas. Tai reiškia, kad ilgai gyvavusi hipotezė apie neįprastą tarprūšinį palikuonį šiuo atveju nebeturi pagrindo.
Kodėl tai suklaidino mokslą?
Tyrėjai taip pat išsamiai įvertino kaukolės formą ir anatominę įvairovę. Jie padarė išvadą, kad anksčiau „mišriais“ laikyti požymiai telpa į natūralų Homo sapiens kintamumo spektrą, o ne rodo dviejų skirtingų rūšių bruožų kombinaciją.
Šis atvejis primena, kad paleoantropologijoje vien kaulų forma gali klaidinti, ypač kai medžiagos mažai, o ankstesnės analizės remiasi senesnėmis technologijomis. Šiandien vis dažniau lemiamą vaidmenį vaidina tikslus datavimas, skaitmeninė morfometrija ir, kur įmanoma, genetiniai duomenys.
Hibridizacija vyko, bet ją atpažinti sunku
Nors konkreti Vokietijos kaukolė, panašu, nėra hibrido pavyzdys, mokslinis sutarimas dėl vieno dalyko išlieka: šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių kontaktai vyko. Tai rodo genetiniai tyrimai, atskleidžiantys, kad dalis šiandieninių žmonių už Afrikos ribų paveldėjo neandertaliečių DNR.
Vis dėlto vien iš kaulų identifikuoti tokias kilmės linijas itin sudėtinga, nes skirtingų populiacijų bruožai gali persidengti, o kai kurie požymiai priklauso nuo individualios variacijos. Dėl to kiekvienas naujai peržiūrėtas „sensacingas“ radinys vis dažniau tikrinamas iš naujo, pasitelkiant tikslesnius metodus ir platesnį palyginamąjį kontekstą.
