„Hilliard Method“: švelni treniruočių sistema stipresniam kūnui bet kuriame amžiuje

Amerikietė trenerė, autorė ir verslininkė Liz Hilliard savo vardą išgarsino ne jaunystėje, o sulaukusi daugiau nei 50 metų. Ji pasakoja, kad būtent kūno pokyčiai menopauzės laikotarpiu paskatino ieškoti tokio judėjimo, kuris stiprintų, bet neperkrautų.

2007 metais ji pristatė „Hilliard Method“ – metodą, kuris jungia pilateso, baleto įkvėptus elementus ir švelnų raumenų stiprinimą. Šiandien Hilliard vysto treniruočių studiją ir nuotolinę platformą, o savo požiūrį aprašė knygoje „Be Powerful: Find Your Strength at Any Age“.

Kodėl renkamasi ramesnį krūvį?

Dar visai neseniai fitneso pasaulyje dominavo logika kuo sunkiau, tuo geriau. Vis dėlto vyresniame amžiuje, ypač po ilgesnės pertraukos, intensyvus krūvis ne visada yra geriausias kelias, nes didėja traumų rizika, o pervargimas mažina motyvaciją.

Moksliniai tyrimai rodo, kad vyresniems suaugusiesiems reguliari, vidutinio intensyvumo fizinė veikla padeda išlaikyti mobilumą, gerina raumenų funkciją, o jėgos pratimai yra svarbūs kaulų tankiui ir kasdienei savijautai. Todėl nenuostabu, kad vis daugiau moterų po 60-ies ieško tokių treniruočių, kurios leidžia progresuoti be nuolatinio perspaudimo.

Kuo išsiskiria „Hilliard Method“?

Šios metodikos pagrindas – nedideli, tikslūs judesiai, atliekami ramiu tempu ir sutelkiant dėmesį į kokybę. Tikslas dažnai nėra išsekinti save, o išmokti geriau jausti kūną ir aktyvinti raumenis, kurie kasdienybėje lieka pasyvūs.

Didelis dėmesys skiriamas liemens stabilizacijai ir giliųjų raumenų darbui, kurie prisideda prie laikysenos ir judesių kontrolės. Ilgainiui žmonės dažnai pastebi, kad kūnas tarsi labiau išsitiesia, o judesiai tampa lengvesni ir tikslesni.

Metodas pristatomas kaip lengvai pritaikomas namuose, nes paprastai nereikalauja specialios įrangos. Praktikoje tai dažnai reiškia trumpas, bet reguliarias treniruotes, kur svarbiausias veiksnys yra nuoseklumas, o ne rekordiniai krūviai.

Kam tai gali būti naudinga?

Tokia judėjimo forma dažniausiai patraukli moterims po 60 metų, tačiau tinka ir pradedantiesiems ar grįžtantiems po pertraukos. Ji gali būti patogi ir tiems, kurie turi jautresnius sąnarius, bijo traumų arba tiesiog nebenori sportuoti per skausmą.

Vyresniame amžiuje ypač svarbi pusiausvyra, kojų ir liemens jėga bei koordinacija, nes tai siejama su mažesne griuvimų rizika. Dėl to ramūs, bet kryptingi jėgos ir stabilumo pratimai gali būti ne mažiau reikšmingi nei intensyvios kardio treniruotės.

Ekspertai pabrėžia, kad prieš pradedant naują programą, ypač turint lėtinių ligų ar patyrus traumų, verta pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu. Svarbiausia – pasirinkti tokį judėjimą, kurį realu išlaikyti ilgą laiką, nes būtent pastovumas dažniausiai lemia didžiausią naudą sveikatai.

„Kūnui su amžiumi labiausiai reikia dėmesingumo ir judesio kokybės, o ne vis didesnio intensyvumo“, – sako Liz Hilliard.