Pirmadienis yra neproduktyviausia diena? Tiesa gali nustebinti net daug žinančius
Pirmadienis dažnai laikomas sunkiausia savaitės diena, tačiau klausimas, ar tądien iš tikrųjų dirbame prasčiausiai, nėra toks paprastas. Tyrimai rodo, kad pirmadienis iš tiesų gali būti labiau susijęs su įtampa, prastesne nuotaika ar sunkesniu įsivažiavimu po savaitgalio. Vis dėlto tikrasis produktyvumas dažniausiai priklauso ne vien nuo savaitės dienos, o nuo to, kaip sutampa mūsų energija, susikaupimo langai ir darbo kalendorius.
Būtent čia ir slypi svarbiausia mintis: geriausiai dirbame ne tada, kai kalendorius rodo „teisingą“ dieną, o tada, kai turime pakankamai dėmesio, mažiau trikdžių ir užduotis atitinka mūsų biologinį ritmą.
Pirmadienis gali būti sunkesnis, bet nebūtinai mažiausiai produktyvus
Pirmadienio reputacija neatsirado iš niekur. Dar anksčiau publikuoti emocijų tyrimai rodė, kad savaitgaliais žmonių nuotaika būna geresnė nei darbo dienomis, o vadinamasis „Blue Monday“ efektas bent iš dalies siejamas su grįžimu į struktūrą, pareigas ir įtampą. Kitaip tariant, pirmadienis daugeliui jaučiasi sunkesnis ne todėl, kad tądien staiga prarandame gebėjimą dirbti, o todėl, kad po laisvesnio savaitgalio tenka vėl persijungti į darbo režimą.
Naujesni duomenys šį įspūdį dar labiau sustiprina. 2025 metais paskelbtas tyrimas apie vyresnio amžiaus žmones Anglijoje parodė, kad su pirmadieniu siejamas nerimas gali būti susijęs net su ilgiau išliekančiais streso žymenimis organizme. Tai svarbi užuomina, kad pirmadienis kai kuriems žmonėms iš tiesų yra ne tik psichologinis, bet ir fiziologiškai įtemptesnis.
Tačiau iš to dar neišplaukia, kad pirmadienis automatiškai yra neproduktyviausia savaitės diena. Praktikoje jis dažnai būna diena, kai žmonės planuoja, rūšiuoja užduotis, atsako į susikaupusius laiškus ir bando susigaudyti, kas svarbiausia. Toks darbas gali atrodyti mažiau „produktyvus“, nes ne visada duoda greitą matomą rezultatą, bet jis dažnai sudaro pagrindą likusiai savaitei.
Kada iš tikrųjų dirbame geriausiai?
Jei remtumės biologija, daugelio žmonių produktyvumas labiau priklauso nuo paros meto nei nuo to, ar yra pirmadienis, ar ketvirtadienis. Chronobiologijos tyrimai rodo, kad dėmesys ir kognityvinė veikla dažnai būna silpnesni iškart ryte, ypač pirmosiomis valandomis po pabudimo. Vėliau jos gerėja artėjant vidurdieniui, po pietų dažnai pasitaiko trumpas nuosmukis, o daliai žmonių našumas vėl pakyla vėlesnę popietę ar ankstyvą vakarą.
Tai reiškia, kad daugeliui žmonių geriausi darbo langai yra ne vos atsisėdus prie kompiuterio 8 valandą ryto, o kiek vėliau, kai smegenys jau pilnai įsivažiavusios. Dar svarbiau tai, kad šie pikai skiriasi pagal chronotipą. „Vieversiai“ paprastai geriau funkcionuoja anksčiau, o „pelėdos“ dažnai stipriau įsibėgėja vėliau dieną.
Todėl tiksliausia būtų sakyti taip: geriausiai dirbame tada, kai sudėtingiausias užduotis atliekame savo asmeninio budrumo piko metu, o ne tada, kai jas mechaniškai įspraudžiame į kalendoriaus pradžią.
Didžiausias produktyvumo priešas dažnai nėra pirmadienis, o darbo ritmas
Šiuolaikinėje darbo aplinkoje problemą labai dažnai sukuria ne pati savaitės diena, o tai, kaip organizuojamas darbas. „Microsoft“ 2025 metų duomenys rodo, kad pusė visų susitikimų vyksta būtent tomis valandomis, kai daugelis žmonių turi natūralų produktyvumo piką, tai yra tarp 9 ir 11 valandos bei tarp 13 ir 15 valandos. Be to, tyrimas parodė, kad antradienis dabar yra sunkiausia susitikimų diena, o ne pirmadienis.
Tai labai svarbi detalė. Jei produktyviausios valandos užimamos susitikimais, žinutėmis ir skubiais pertraukimais, žmogus gali jaustis užimtas visą dieną, bet realiai mažai nuveikti. „Microsoft“ taip pat skelbia, kad darbuotojai vidutiniškai patiria pertraukimą kas dvi minutes, o tai smarkiai skaldo dėmesį.
Panašią išvadą pateikia ir „Slack“. Jų 2024 metais skelbta analizė rodo, kad vidutinis biuro darbuotojas per dieną turi tik apie keturias valandas veiksmingo susikaupimo laiko. Dar daugiau, žmonės, kurie nuolat dirba po darbo valandų, paprastai jaučiasi ne produktyvesni, o labiau perdegę ir mažiau patenkinti darbu.
Todėl klausimas „kada dirbame geriausiai?“ turi gana aiškų atsakymą: geriausiai dirbame tada, kai turime nepertraukiamo laiko, mažiau susitikimų ir galimybę svarbiausias užduotis daryti pagal savo energijos ritmą. Daugeliui tai reiškia ne pirmadienio rytą po atsidariusios pašto dėžutės, o vėlesnį rytą arba ramesnę popietę.
Pirmadienis pats savaime nėra nuosprendis produktyvumui. Jis dažniau yra perėjimo diena, kai įtampa gali būti didesnė, bet tikrasis darbo našumas vis labiau priklauso nuo to, ar organizacijos sugeba apsaugoti žmonių susikaupimo laiką. Trumpai tariant, geriausiai dirbame ne būtinai „geriausią savaitės dieną“, o geriausiai suvaldytą dienos valandą.
