Šeiminė padėtis ir vėžio rizika: tyrimas atskleidė netikėtą ryšį tarp santuokos ir sveikatos
Nauja didelės apimties analizė rodo, kad šeiminė padėtis gali būti susijusi su vėžio rizika. Tyrėjai pastebėjo, kad žmonės, kurie niekada nebuvo susituokę, dažniau susiduria su onkologinėmis ligomis nei tie, kurie yra arba buvo santuokoje.
Tyrime vertinti 30 metų ir vyresni suaugusieji, o duomenys apėmė 2015–2022 metų laikotarpį. Palygintos dvi grupės: santuokoje esantys arba anksčiau susituokę (įskaitant išsiskyrusius ir našlius) bei niekada nesusituokę asmenys.
„Rezultatai parodė, kad niekada nesusituokę žmonės susidūrė su reikšmingai didesniais vėžio rodikliais, o padidėjusi rizika matyta beveik visiems pagrindiniams vėžio tipams“, – teigė tyrėjai.
Skaičiai išsiskyrė ir pagal lytį: niekada nesusituokę vyrai turėjo apie 70 proc. didesnę tikimybę susirgti vėžiu nei susituokę vyrai. Moterims skirtumas buvo dar didesnis – niekada neištekėjusios moterys turėjo apie 85 proc. didesnę riziką, palyginti su tomis, kurios turi arba turėjo šeimą.
„Kai kurių specifinių vėžio rūšių atvejais skirtumai dar ryškesni: vyrams, kurie niekada nebuvo santuokoje, analinio kanalo vėžio rodikliai buvo apie penkis kartus didesni, o moterims, kurios niekada nebuvo santuokoje, gimdos kaklelio vėžio rodikliai buvo beveik tris kartus didesni“, – pažymėjo autoriai.
Tyrėjai pabrėžia, kad ryšys nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį, tačiau išryškėjo galimi paaiškinimai. Santuokoje ar stabilioje partnerystėje gyvenantys žmonės dažniau sulaukia paskatinimo laiku tikrintis sveikatą, greičiau reaguoja į simptomus ir nuosekliau laikosi gydytojų rekomendacijų.
Taip pat akcentuojami socialiniai ir ekonominiai veiksniai: didesnė finansinė stabilumo tikimybė, kasdienė emocinė parama ir praktinė pagalba gali palengvinti sveikų įpročių laikymąsi. Be to, tyrime pabrėžta, kad labiau išsiskyrė vėžiai, siejami su modifikuojamais rizikos veiksniais, tokiais kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, infekcijos ar reprodukcinės sveikatos aspektai.
Specialistai primena, kad svarbiausia išlieka prevencija ir ankstyva diagnostika, nepriklausomai nuo šeiminės padėties. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, skiepai nuo žmogaus papilomos viruso, žalingų įpročių atsisakymas ir dėmesys simptomams gali reikšmingai sumažinti riziką ir pagerinti gydymo rezultatus.
