Ši gėlė per kelias savaites sukurs kvepiantį ir žydintį kilimą: sodininkai ją tiesiog dievina
Saldžiai, tarsi medumi kvepianti gėlė, dar vadinama lobuliarija (alyssum), per trumpą laiką gali sukurti įspūdingą žydintį kilimą. Tai žema, tankiai auganti vienmetė gėlė, kuri ypač vertinama dėl gausaus žydėjimo, lengvos priežiūros ir gebėjimo pritraukti apdulkintojus.
Dažniausiai ji užauga apie 10–20 centimetrų aukščio, tačiau sparčiai plečiasi į šonus ir užpildo tuščias vietas gėlynuose. Smulkūs žiedai susitelkia į tankias pagalvėles, todėl iš toliau augalas atrodo kaip vientisa, žydinti danga.
Populiariausios yra baltos veislės, kurios ypač ryškiai šviečia prieblandoje ir dažnai kvepia intensyviausiai. Tačiau auginamos ir rožinės, violetinės, alyvinės bei kreminės spalvos formos, kurios puikiai tinka vazonams ir laisvesnėms, natūralesnio stiliaus kompozicijoms.
Lobuliarijos kvapas stipriausiai jaučiamas šiltomis, saulėtomis dienomis, todėl ji ypač tinkama sodinti prie terasos, takelių, suoliuko ar įėjimo į namus. Kuo didesnė augalų grupė, tuo ryškesnė bus kvapo zona, o pavienis augalas dažniau palieka tik švelnų aromatą.
Augalas vertingas ne tik dėl dekoratyvumo: žiedai gausūs nektaro, tad lobuliariją noriai lanko bitės, kamanės, žiedmusės ir drugeliai. Pastaraisiais metais, kai vis daugiau dėmesio skiriama apdulkintojų apsaugai, tokie ilgesnį laiką žydintys, nektaringi augalai vis dažniau įtraukiami į gėlynų planus.
Kur sodinti, kad sužydėtų tankiai?
Norint pasiekti kilimo efektą, svarbiausia parinkti tinkamą vietą ir sodinimo tankį. Lobuliarija geriausiai žydi saulėtoje, šiltoje vietoje, o pusiau pavėsyje dažniau auga retesnė, mažiau kvapni ir žydi kukliau.
Dirvai ji nėra lepi, tačiau svarbiausia, kad ji būtų laidi ir neužmirkstanti. Per drėgnoje, sunkioje žemėje augalas dažniau skursta, o šaknys gali pradėti silpti, todėl vertėtų pasirūpinti drenažu, ypač vazonuose.
Lobuliarija puikiai atrodo gėlyno priekyje, palei takelius, šalia akmenų, ant mūrinių bortelių ar alpinariumuose. Vazonuose ir balkonų loveliuose ji dažnai sodinama prie krašto, kad ūgliai švelniai svirtų žemyn ir suformuotų dailią žydinčią juostą.
Kaip prižiūrėti, kad žydėtų iki rudens?
Lobuliariją galima sėti tiesiai į dirvą pavasarį, kai praeina stipresnių šalnų rizika, arba auginti iš daigų, kad žydėjimas prasidėtų anksčiau. Palankiomis sąlygomis ji greitai įsitvirtina ir per vieną sezoną spėja suformuoti tankų žemės dangos plotą.
Jei po pirmosios gausesnio žydėjimo bangos augalas ima atrodyti pavargęs, jį verta lengvai patrumpinti. Toks apkarpymas dažniausiai skatina naujų ūglių formavimąsi, sutankina kerelį ir padeda pratęsti žydėjimą iki rudens.
Planuojant kompozicijas lobuliarija ypač gerai dera su stambesniais žiedais žydinčiais augalais, nes jos smulkūs žiedynai veikia kaip švelnus fonas. Dėl to ji dažnai pasirenkama kaip gėlynų užpildas, kuris sujungia skirtingas spalvas ir suteikia tvarkingą, užbaigtą vaizdą.
