Kylantis nepasitikėjimas LR Seimu ir Vyriausybe kelia nerimą ir Lietuvos jaunimui.
Reaguodami į diskusijas keliančius įvykius, šį savaitgalį vykusioje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) 28-ojoje Asamblėjoje susirinkę aktyviausiai šalyje veikiančių jaunimo organizacijų atstovai nusprendė kreiptis į LR Seimą bei Vyriausybę dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo praktikos LR Seime.
„Jaunimas yra įsitikinęs, kad visuomenės požiūrį formuoja institucijų atstovų reputacija, veikla bei jos skaidrumas. Nuo požiūrio į valstybės institucijas priklauso piliečių, ypač jaunimo, aktyvumas dalyvaujant rinkimuose bei kitose pilietinėse veiklose”, – sako LiJOT prezidentas Šarūnas Frolenko.
Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai teisėsaugos institucijos prašo panaikinti teisinę neliečiamybę tautos atstovams. Tokius prašymus jaunimo atstovai suvokia kaip valdžių atskyrimo principo įgyvendinimą, kadangi tik teismas, vykdydamas jam LR Konstitucijos pavestas funkcijas, gali vykdyti teisingumą valstybėje ir konstatuoti, ar buvo įvykdytos nusikalstamos veikos arba administraciniai teisės pažeidimai.
Jaunimas įsitikinęs, jog atvejai, kai LR Seimo ir Vyriausybės nariai vengia atsakomybės ir piktnaudžiauja LR Konstitucijos jiems suteikta teisine neliečiamybe, kelia nepasitikėjimą ne tik atskirais tautos atstovais, bet ir visomis valstybės institucijomis.
„LiJOT prašo LR seimo narių vykdyti LR Konstitucijos nustatytas įstatymų leidybos funkcijas, o tyrimo ir teisingumo vykdymo funkcijas palikti teisėsaugos institucijoms ir teismui. Pažymime, jog savanoriškas LR Seimo ar Vyriausybės nario prašymas panaikinti neliečiamybę, kai dėl to kreipiasi teisėsaugos institucijos, gali ženkliai pagerinti pasitikėjimą valstybės institucijomis.
Taip pat raginame visus tautos atstovus atsakingai vertinti kiekvieną tokį atvejį, nes imuniteto panaikinimas ir įvykdytas teisingumas išsklaido abejones bei skatina visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis.”, – tvirtina Š. Frolenko.
Asamblėja yra Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos narių susirinkimas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Joje priimami nauji nariai, tvirtinami įstatai, svarstomos rezoliucijos ir pozicijos. Ji vyksta du kartus per metus – rudenį ir pavasarį.
