Mokslinis tyrimas atskleidė tikrąsias priežastis: dėl narcisizmo gali būti kalta ne šeima

Narcisistiniai bruožai visuomenėje dažnai aiškinami auklėjimu ir šeimos aplinka, tačiau naujas didelės apimties dvynių tyrimas rodo kitokį vaizdą. Analizuojant šeimų ir dvynių duomenis nustatyta, kad narcisizmo skirtumus labiau paaiškina genetika nei bendra namų aplinka.

Tyrime vertinti daugiau nei 1 300 dvynių porų duomenys, taip pat įtraukti jų tėvai, partneriai ir broliai ar seserys. Dalyviai pildė standartizuotus klausimynus, kuriuose buvo klausiama apie poreikį sulaukti dėmesio, siekį būti gerbiamam ir norą turėti statusą.

Ką parodė dvynių duomenys

Rezultatai parodė, kad tėvų ir vaikų narcisizmo įverčiai iš tiesų yra panašūs, tačiau šis panašumas, tyrėjų vertinimu, beveik visiškai siejamas su genetiniais veiksniais. Bendri aplinkos veiksniai, tokie kaip šeimos socioekonominė padėtis ar panašūs auklėjimo principai, turėjo tik nedidelę įtaką.

Dar vienas svarbus akcentas yra tai, kad didelę dalį narcisistinių bruožų variacijos aiškino individuali aplinka, tai yra patirtys, kurių net ir toje pačioje šeimoje vaikai nepatiria vienodai. Pavyzdžiui, skirtingi santykiai su bendraamžiais mokykloje ar skirtingos socialinės patirtys gali formuoti asmenybės raišką nevienodai.

Kodėl tai svarbu psichologijai

Tokios išvados meta iššūkį plačiai paplitusiems aiškinimams, kad narcisizmas pirmiausia kyla dėl šaltos, kritiškos tėvystės arba, priešingai, dėl perdėto idealizavimo vaikystėje. Tyrimas nereiškia, kad auklėjimas neturi jokios reikšmės, tačiau signalizuoja, jog jo vaidmuo gali būti mažesnis, nei įprasta manyti, ypač kalbant apie bendrus šeimos veiksnius.

Psichologijoje narcisizmas dažniausiai suprantamas kaip spektras, o ne vienalytė būsena, todėl kasdienėje kalboje vartojamas terminas neretai supainiojamas su klinikiniu sutrikimu. Narcisistinis asmenybės sutrikimas laikomas reta diagnoze, o daug dažniau žmonėms būdingi pavieniai bruožai, kurie gali stiprėti arba silpnėti priklausomai nuo gyvenimo etapų ir aplinkybių.

Ką dar reikės ištirti

Tyrėjai pabrėžia, kad ateityje svarbu tiksliau įvardyti, kurie genetiniai mechanizmai susiję su narcisistiniais bruožais, ir kaip jie sąveikauja su aplinka. Kol kas trūksta plačių genetinių asociacijų tyrimų, kuriuose narcisizmas būtų matuojamas kaip atskiras, nuosekliai vertinamas požymis.

Praktikoje tai gali padėti realistiškiau planuoti pagalbos strategijas psichoterapijoje ir darbo aplinkoje, nes vien tik bandymas pakeisti elgesį per bendras auklėjimo ar bendravimo taisykles ne visada pataiko į problemos šerdį. Specialistai pabrėžia, kad veiksmingiausios priemonės dažniausiai remiasi individualiu vertinimu, motyvacijos stiprinimu ir ilgalaikiu darbu su emociniu reguliavimu bei santykiais.