Seime bręsta sprendimas, kuris palies tūkstančius lietuvių santaupų: kas keisis?

Lietuvoje vis daugiau gyventojų pradeda aktyviau domėtis ne tik taupymu, bet ir investavimu. Dar prieš kelerius metus daugelis santaupas laikė tik banko sąskaitose ar terminuotuose indėliuose, tačiau šiandien situacija sparčiai keičiasi. Žmonės ieško būdų, kaip apsaugoti pinigus nuo infliacijos ir kartu uždirbti papildomos grąžos.

Prie šio pokyčio prisidėjo ne tik išaugęs finansinis raštingumas, bet ir aukštesnės palūkanų normos. Europos Centrinio Banko sprendimai pastaraisiais metais padidino indėlių palūkanas, todėl dalis lietuvių vėl pradėjo aktyviau naudotis terminuotais indėliais. Tuo pačiu auga susidomėjimas obligacijomis, ETF fondais bei kitomis investavimo priemonėmis.

Ekspertai pastebi, kad papildomą postūmį suteikė ir II pensijų pakopos pokyčiai. Dalis gyventojų, gavę galimybę lanksčiau disponuoti sukauptomis lėšomis, pradėjo daugiau domėtis investavimo galimybėmis bei mokestinėmis taisyklėmis.

Kada palūkanos apmokestinamos?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad palūkanų apmokestinimas Lietuvoje priklauso nuo kelių svarbių aplinkybių: kada buvo sudaryta sutartis, kokia investavimo priemonė pasirinkta ir kokią bendrą palūkanų sumą gyventojas gauna per metus.

Kai kurios palūkanos vis dar apskritai nėra apmokestinamos. Pavyzdžiui, jei indėliai ar obligacijos buvo įsigyti iki 2013 metų pabaigos ir atitinka nustatytas sąlygas, GPM mokėti nereikia.

Tačiau naujesniems indėliams, obligacijoms ar per tarpusavio skolinimo platformas gaunamoms palūkanoms taikoma 500 eurų metinė neapmokestinama riba. Jeigu ši suma neviršijama, gyventojų pajamų mokestis nėra skaičiuojamas.

Viršijus ribą, gyventojas turi deklaruoti pajamas ir sumokėti 15 proc. GPM nuo ribą viršijančios dalies.

Kodėl ši riba tampa aktuali vis daugiau žmonių?

Dar prieš keletą metų 500 eurų palūkanų suma daugeliui atrodė sunkiai pasiekiama. Tačiau kylant palūkanų normoms situacija pasikeitė.

Jeigu terminuotas indėlis generuoja apie 3 proc. metinių palūkanų, norint pasiekti 500 eurų ribą pakanka maždaug 16,7 tūkst. eurų santaupų. Jei palūkanų norma siekia 4 proc., pakanka apie 12,5 tūkst. eurų.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad gyventojų indėlių suma šalyje išlieka rekordiškai didelė ir viršija 20 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad neapmokestinamų palūkanų klausimas tampa aktualus ne tik stambiems investuotojams, bet ir vidutines santaupas turintiems žmonėms.

Finansų ekspertai taip pat primena, kad infliacija per pastaruosius metus ženkliai sumažino pinigų perkamąją galią. Net jei infliacija šiuo metu lėtėja, ilgalaikėje perspektyvoje vien pinigų laikymas einamojoje sąskaitoje dažnai reiškia realų jų vertės mažėjimą.

Seime svarstomas reikšmingas pakeitimas

Šiuo metu Seime svarstomos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, kuriomis siūloma neapmokestinamų palūkanų ribą padidinti nuo 500 iki 2000 eurų.

Pataisų iniciatorė Seimo narė Daiva Petkevičienė argumentuoja, kad dabartinė riba buvo nustatyta daugiau nei prieš dešimtmetį ir nuo to laiko nebuvo koreguojama pagal infliaciją ar pasikeitusią ekonominę situaciją.

Pasak jos, šiandieninė 500 eurų riba jau nebeatlieka realios skatinamosios funkcijos ir yra tapusi daugiau simboline. Politikė mano, kad didesnė neapmokestinama suma galėtų paskatinti žmones daugiau taupyti, investuoti ir deklaruoti pajamas skaidriai.

Po pateikimo Seime už pataisas balsavo 46 parlamentarai, prieš buvo 9, o 27 susilaikė. Toliau projektą svarstys Biudžeto ir finansų komitetas.

Ekonomistai: pati idėja logiška, bet stebuklų nesukels

Ekonomistas teigia, kad siūlymas didinti ribą atrodo pagrįstas, nes dabartinė lengvata dėl infliacijos realiai sumažėjo.

Specialistas pabrėžia, kad per daugiau nei dešimtmetį stipriai pasikeitė tiek kainų lygis, tiek gyventojų finansinis aktyvumas. Dėl to 500 eurų riba šiandien nebeturi tokio poveikio, kokį turėjo ją nustatant.

Vis dėlto jis mano, kad efektyvesnis sprendimas būtų ne konkreti suma, o automatinis indeksavimas pagal infliaciją. Tokia sistema leistų ribą reguliariai koreguoti ir išvengti situacijos, kai lengvata po kelių metų vėl praranda savo vertę.

Ekspertas taip pat abejoja, ar vien šis pakeitimas sukeltų investavimo proveržį Lietuvoje.

Pasak jo, žmonių investavimo sprendimus dažniau lemia pajamos, finansinis raštingumas, amžius, šeiminė padėtis bei tolerancija rizikai. Todėl vien mokestinės lengvatos dažniausiai nėra pakankamos kardinaliai pakeisti gyventojų elgseną.

Lietuviai investuoja vis aktyviau

Nepaisant to, investuojančių gyventojų skaičius Lietuvoje nuolat auga.

SEB banko duomenimis, šiemet investuotojais save laikančių klientų skaičius yra maždaug penktadaliu didesnis nei prieš metus. Tam įtakos turi tiek gerėjanti gyventojų finansinė padėtis, tiek lengviau prieinamos investavimo platformos.

Didelę įtaką daro ir technologijos. Šiandien investuoti galima vos nuo kelių eurų, naudojantis mobiliosiomis programėlėmis ar automatizuotomis investavimo platformomis.

SEB apklausa taip pat parodė, kad investavimu aktyviau domisi jaunesni gyventojai. Tarp vyrų į vertybinius popierius investuoja apie 29 proc., tarp moterų – apie 21 proc.

Ekspertai pastebi, kad moteris dažniau stabdo ne mažesnės pajamos, o didesnis atsargumas ir menkesnis pasitikėjimas savo finansinėmis žiniomis.

Didžiausia problema – pinigai vis dar miega

Nors investuojančių žmonių daugėja, didelė dalis lietuvių santaupų vis dar laikoma bankų sąskaitose arba nukreipiama į nekilnojamąjį turtą.

Ekonomistai pabrėžia, kad Lietuvoje vis dar trūksta ilgalaikio investavimo kultūros. Daugelis gyventojų renkasi saugesnius sprendimus, net jei jie neužtikrina didesnės grąžos.

Tuo metu Vakarų Europoje ar JAV investavimas į akcijų rinkas, pensijų fondus ar ETF jau seniai tapęs įprasta asmeninių finansų dalimi.

Finansų specialistai sutaria, kad didesnis gyventojų įsitraukimas į investavimą ilgainiui galėtų stiprinti ne tik asmeninį finansinį saugumą, bet ir visos šalies ekonomiką.