Europos Komisija stabdo planus: ką tai reiškia vairuojantiems senesnius automobilius?

Europos Komisijos sprendimas leisti atsisakyti planuotų mokesčių automobiliams su vidaus degimo varikliais parodė vieną svarbią tendenciją: net ir tada, kai žaliųjų reformų kryptis lieka ta pati, jų įgyvendinimo priemonės gali keistis.

Iš pradžių buvo svarstoma taikyti papildomas įmokas taršesniems automobiliams. Jos būtų buvusios susietos su transporto priemonės išmetamu anglies dioksido ar azoto oksidų kiekiu, todėl didesnė finansinė našta tektų labiau taršiems modeliams.

Praktiškai tai būtų reiškę du galimus kaštų sluoksnius. Vienas jų būtų atsiradęs registruojant labiau teršiančius automobilius, kitas – juos valdant ilgesnį laiką.

Ką tai reikštų Lietuvos vairuotojams

Lietuvos rinkai ši tema svarbi todėl, kad mūsų regione didelę automobilių parko dalį vis dar sudaro senesni naudoti automobiliai. Dėl to bet kokie papildomi su tarša susieti mokesčiai pirmiausia paliestų ne prabangos segmentą, o plačią kasdienių vairuotojų dalį.

Tokie sprendimai paprastai turi platesnį poveikį nei vien tiesioginis mokestis. Jie gali paveikti naudotų automobilių kainas, pirkėjų pasirinkimus ir bendrą rinkos kryptį, nes senesni modeliai tampa mažiau patrauklūs ne tik dėl eksploatacijos, bet ir dėl papildomos mokestinės naštos.

Dėl to diskusijose dažnai iškyla socialinio teisingumo klausimas. Kritikai pabrėžia, kad spartus perėjimas prie mažiau taršaus transporto negali būti paremtas vien papildomu spaudimu tiems gyventojams, kurie naujesnio ar elektrinio automobilio tiesiog negali įpirkti.

Ką rodo šis sprendimas?

Svarbiausia žinia yra ta, kad žaliosios politikos tikslai nebūtinai turi būti įgyvendinami vien per naujus mokesčius vairuotojams. Europos Komisija gali pritarti ir kitokiems sprendimams, jei valstybė pasiūlo alternatyvas, kurios prisideda prie klimato tikslų, energetikos pertvarkos ir investicijų.

Tai reiškia, kad vietoje tiesioginio apmokestinimo gali būti pasirenkamos investicijos į švaresnę infrastruktūrą, energetinį efektyvumą ar kitas priemones, kurios mažina taršą netiesiogiai. Toks modelis politiškai dažnai būna lengviau priimamas, nes mažiau tiesiogiai paliečia gyventojų kasdienes išlaidas.

Vis dėlto pati kryptis nesikeičia. Europos Sąjungoje transporto taršos mažinimas išlieka vienu pagrindinių tikslų, todėl diskusijos apie taršius automobilius, jų apmokestinimą ar alternatyvias skatinimo priemones artimiausiais metais niekur nedings.