Uždirbate daugiau nei anksčiau, bet pinigų vis tiek nėra? Štai kas iš tikrųjų vyksta

Ar kada nors pagalvojote, kad uždirbate daugiau nei anksčiau, bet santaupų vis tiek nėra? Tokia situacija pasitaiko gerokai dažniau, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad problema slypi per mažose pajamose. Tačiau dažniausiai esmė yra ne vien tai, kiek žmogus uždirba, o kaip keičiasi jo finansiniai įpročiai didėjant pajamoms.

Pajamos auga, bet santaupos ne

Viena dažniausių priežasčių yra vadinamoji gyvenimo būdo infliacija. Kai pajamos padidėja, natūraliai didėja ir išlaidos.

Atsiranda daugiau brangesnio maisto, daugiau pramogų, patogesnių pasirinkimų ir impulsyvių pirkinių, kurie anksčiau atrodė nebūtini.

Pats savaime tai nėra blogai, tačiau jei kiekvienas papildomai uždirbtas euras iš karto išleidžiamas, santaupos taip ir nepradeda augti.

Kita svarbi priežastis yra taupymo įpročio nebuvimas. Taupymas retai atsiranda savaime. Jis paprastai susiformuoja tik tada, kai žmogus sąmoningai nusprendžia dalį pajamų atsidėti iš karto, o ne tikėtis, kad mėnesio pabaigoje „kas nors liks“.

Būtent čia daugelis įstringa vadinamajame „sutaupysiu vėliau“ mąstyme. Atrodo logiška palaukti geresnio momento, didesnio atlyginimo ar ramesnio laikotarpio.

Vis dėlto realybėje tas „vėliau“ dažnai niekada neateina, nes kartu su pajamomis beveik visada atsiranda ir naujų išlaidų. Prie to prisideda ir emocinis pinigų leidimas.

Po sunkesnės dienos, nuovargio ar streso pinigai neretai tampa greitu būdu pasijusti geriau. Tokie sprendimai dažniausiai būna impulsyvūs, o vėliau juos pakeičia ne pasitenkinimas, bet kaltės jausmas ir nusivylimas, kad santaupos vėl nepaaugo.

Kas iš tikrųjų padeda pradėti taupyti?

Situacija dažniausiai pasikeičia ne tada, kai žmogus pradeda daugiau uždirbti, o tada, kai pradeda kitaip elgtis su tuo, ką jau turi. Svarbiausias principas paprastas: taupyti reikia ne tada, kai lieka, o vos gavus pajamas.

Praktiškai tai reiškia, kad verta iš anksto nusistatyti aiškią sumą arba dalį pajamų, kuri bus atidedama kiekvieną mėnesį. Daugeliui gera pradžia tampa 10 proc. pajamų, tačiau svarbiausia ne pats skaičius, o pastovumas.

Taip pat padeda konkretus tikslas. Taupyti „ateičiai“ yra gerokai sunkiau nei taupyti aiškiai įvardytam rezervui, būsto pradiniam įnašui, atostogoms ar finansinei pagalvei nenumatytiems atvejams. Kai tikslas apibrėžtas, atsisakyti spontaniško pirkinio tampa lengviau.

Ne mažiau svarbu reguliariai sekti išlaidas. Žmonės dažnai mano, kad pagrindinė problema yra dideli pirkiniai, nors iš tikrųjų santaupas tyliai mažina smulkūs, bet pasikartojantys mokėjimai. Mėnesio išlaidų peržiūra padeda pamatyti, kur pinigai tiesiog „ištirpsta“.

Veikia ir paprasti techniniai sprendimai. Atskira taupymo sąskaita bei automatinis pervedimas po atlyginimo gavimo sumažina tikimybę tuos pinigus išleisti neplanuotai. Tokiu atveju taupymas tampa ne valios išbandymu, o įprasta finansine rutina.

Galiausiai santaupos neatsiranda savaime. Tačiau jos pradeda augti tada, kai pinigai valdomi sąmoningai, o taupymas tampa ne atsitiktiniu likučiu mėnesio pabaigoje, bet iš anksto priimtu sprendimu.