Europos bankams siunčiamas pavojingas signalas: ECB stoja prieš kripto spaudimą

Europos Centrinis Bankas (ECB) už uždarų durų įspėjo ES finansų ministrus, kad siūlymai sušvelninti taisykles euro stabilizuotų kriptovaliutų leidėjams galėtų susilpninti bankus ir padidinti rizikas finansų stabilumui. Apie tai pranešta po diskusijų, kuriose buvo svarstoma, kaip paskatinti euro stabilizuotų žetonų rinką, šiuo metu atsiliekančią nuo JAV doleriu paremtų sprendimų.

Diskusijų esmė buvo likvidumo reikalavimai: dalis politikos formuotojų ir ekspertų siūlo leisti stabilizuotų kriptovaliutų emitentams laikyti mažiau itin likvidžių atsargų ir sukurti aiškesnį mechanizmą, kaip krizės metu būtų užtikrinamas išpirkimas. ECB pozicija griežta: jei tokie emitentai gautų lengvesnę prieigą prie likvidumo, bankų indėliai galėtų sparčiau persikelti į žetonus, o tai didintų bankų finansavimo kainą ir ribotų kreditavimą.

„Jei dideli indėlių srautai persikeltų iš bankų į stabilizuotų kriptovaliutų emitentus, bankų finansavimas brangtų, o jų galimybės skolinti mažėtų“, – sakė diskusijas žinantis šaltinis.

Dar viena jautri idėja, kuri sulaukė pasipriešinimo, buvo galimybė stabilizuotų kriptovaliutų bendrovėms krizės metu remtis centrinių bankų likvidumu. ECB argumentas paprastas: centrinio banko „paskutinės instancijos skolintojo“ funkcija tradiciškai skirta prižiūrimiems bankams, todėl išplėtus šią schemą privačioms kriptovaliutų įmonėms būtų kuriama moralinės rizikos paskata ir neryški atsakomybės riba.

Ginčas vyksta platesniame kontekste, kai Europos Komisija vertina, ar reikia tikslinti MiCA reglamento taikymą stabilizuotoms kriptovaliutoms. MiCA, kuris taikomas nuo 2024 metų, numato reikalavimus atsargų sudėčiai ir išpirkimo procedūroms, kad vartotojai galėtų atgauti lėšas, o staigus išpirkimų bumas neperaugtų į sisteminį sukrėtimą.

Rinkos dalyviai pabrėžia konkurencingumo aspektą: JAV stabilizuotų kriptovaliutų ekosistema auga greičiau, o doleriu paremti žetonai dominuoja pagal apimtis ir likvidumą. ECB ir dalis centrinių bankų atstovų akcentuoja priešingą riziką: jei euro žetonams būtų sukurta palankesnė aplinka be pakankamų apsaugų, europinės finansų sistemos pažeidžiamumas didėtų, ypač masinių išpirkimų atvejais.

ECB kartu tęsia darbus dėl skaitmeninio euro, kurį institucija sieja su saugesne, viešojo sektoriaus atsiskaitymų infrastruktūra. Kritikai baiminasi, kad plačiai naudojamas skaitmeninis euras galėtų mažinti bankų indėlių bazę, o ECB atsako, jog dizaino sprendimai turi užkirsti kelią staigiam indėlių nutekėjimui ir išlaikyti pinigų politikos perdavimo kanalų veikimą.